Pereiti prie turinio

Skonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skonė
šved. Skåne
Skonės vėliava Skonės herbas
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Administracinis centras Malmė
Komunos 30
Gyventojų (2023) 1 421 781[1]
Plotas 11 027 km²
Tankumas (2023) 129 žm./km²
Tinklalapis skane.se
Vikiteka SkonėVikiteka

Skonė (šved. Skåne) arba Skania – labiausiai į pietus nutolusi Švedijos grafystė (lenas). Jos teritorija beveik sutampa su to paties pavadinimo tradicine provincija, kuri yra pietinėje Jetalando žemės ir Skandinavijos pusiasalio dalyje.

Ribojasi su Blekinge, Smolandu ir Halandu bei Eresundo sąsiauriu su Danija. Plotas 11 027 km² (3 % Švedijos ploto). Administraciniai centrai Kristianstadas ir Malmė.

Skonė pasižymi švelniu klimatu. Provincijos gyventojai kalba, kultūra ir fiziškai šiek tiek skiriasi nuo likusios Švedijos dalies gyventojų.

Švedijos-Suomijos provincija:
Skåne
Šalis Švedija
Herbas
Tautos
Miestai Malmo

Skonės lenas sutampa su istorine Skonės provincija (šved. landscap) – kultūriniu Skandinavijos regionu, kuris pasižymi savita etnine kultūra ir turi atskirą tapatybę. Kartu su Blekinge, Halandu ir Bornholmu Skonė yra viena iš keturių sudėtinių Skonelando (lot. Terra Scania) žemės dalių.

Kaip ir visas Skonelandas, iki XVII a. Skonės provincija buvo Danijos karalystės dalis. Čia buvo taikoma savita Skonelando teisinė sistema, taikyta Danijos administracinė sistema. Danijos karalius Svenas II Estridsenas Dalbiu miestelyje net buvo įsteigęs savo sostinę.

Tik po 1658 m. Roskildės sutarties visas Skonelandas (4 sudėtinės dalys) atiteko Švedijos karūnai. 1660 m. po įvykusio sukilimo Bornholmo sala sugrįžo Danijos valdžion. 16691679 m. Skonės karo metu žemes vėl buvo užėmę danai, ir tik įsikišus Prancūzijai jos grįžo Švedijai.

1660 m. kitų Švedijos provincijų pavyzdžiu, herbo iki tol neturėjusiai Skonei buvo sukurtas herbas (tam kaip pagrindu paimtas Malmo miesto herbas). Nors tuo metu Švedijoje jau diegta lėnų sistema ir istorinės provincijos buvo naikinamos, Skonę kaip atskirą vienetą valdė karaliaus skiriamas generalgubernatorius ir iki 1719 m. kraštas turėjo ypatingą statusą. Jis buvo priskirtas Jotalando žemei. Tik nuo 1719 m. ji padalinta į du atskirus lenus: ją sudarė Kristianstado ir Malmohuso lenai. Nepaisant to, provincijos kultūrinė tapatybė buvo išlaikyta, 1902 m. provincijai sukurta vėliava.

Nuo 1997 m. sausio 1 d. Kristianstado ir Malmohuso lenai sujungtos į vieną Skonės leną, taip atkuriant istorinės provincijos teritoriją kaip administracinį vienetą. Leno herbas sukurtas senojo provincijos herbo pavyzdžiu, o 1999 m. įteisinta vėliava.

Skonės regiono taryba arba regiono parlamentas yra svarbiausia politinė provincijos institucija, kontroliuojanti valstybės skiriamo gubernatoriaus ir jo administracijos veiklą visuomenės sveikatos apsaugos, viešojo transporto ir regiono plėtros srityse.

Taryba įsteigta 1999 m. sausio 1 d. Pirmoji taryba posėdžiavo Malmėje, 2006 m. išrinkta taryba posėdžiauja Kristianstade.

Skonės savivaldybės

Skonės provincijoje yra 30 savivaldybių, iš kurių didžiausios:

Kitos savivaldybės:

Tai vienas tankiausiai apgyvendintų regionų visoje Švedijoje. Apie 90 % Skonės gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi Skonės miestai yra:

Skonę ir Daniją jungia didžiausias Europoje Eresundo tiltas, kuriuo nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias provinciją pavertė daugelio transporto magistralių pradžia. Malmės uostas yra didžiausias pietų Švedijos uostas.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skonėje gimė: