Skavai
| Skavai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XIX a. | ||
| 54°53′49″š. pl. 23°54′22″r. ilg. / 54.897°š. pl. 23.906°r. ilg. | ||
| Apskritis | ||
| Savivaldybė | ||
| Seniūnija | Centro-Žaliakalnio seniūnija | |
Skavai (arba Skabos, Skalos) – buvusi Kauno miesto dalis, buvusi į rytus už miesto sienos, dabartiniame Muzikinio teatro sodelyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVII a. pradžioje Kaunas jau buvo nusidriekęs iki gynybinės sienos. Rytinėje pusėje į išorę vedė Vilniaus ir Totorių vartai, o ten buvęs priemiestis iki Girstupio upelio vadintas Skavais.[1] Už jos vingiavo du lygiagretūs keliai į Rumšiškes ir Vilnių, plytėjo miestiečiams priklausiusios ganyklos, vadintos Skavais.[2]
XVIII a. pabaigoje carienės Jekaterinos II įsakymu buvo uždrausta laidoti žmones bažnyčių šventoriuose, kad nekiltų epidemijos. Kaune tinkamiausia vieta kapinėms buvo už miesto sienos, Skavuose. Ten buvo miestiečių ganyklos ir daržai, kurie driekėsi ir palei Nemuną.[3]
1843 m. Kaunas tapo gubernijos centru, iki 1847 m. buvo suprojektuota nauja jo dalis – Naujamiestis, kurio pradžia buvo maždaug ties Skavais. Kapinės dabartinio miesto sodo teritorijoje veikė iki 1863 m. ir ribojosi su Kauno totorių priemiesčiu.[4] 1904 m. miesto plane vietovė dar žymima – tuo metu jau buvo suformuota kaip kvartalas,[5] bet po I pasaulinio karo nebeaptinkama.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 2000–2025 m. | Centro seniūnija |
| nuo 2025 m. | Centro-Žaliakalnio seniūnija |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 23
- ↑ Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. „Kauno senamiestis“. – Kaunas, Keliautojo žinynas, 2019. // psl. 10
- ↑ LRT laida „Stop juosta“. Maršruto nr. 151. Raimonda Rickevičienė, maždaug nuo 10:00.
- ↑ Jolita Kančienė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 58
- ↑ File:Kaunas 1904.jpg