Skarna
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Skarna – įvairiaspalvė, dažnai žalia ar raudona rečiau pilka, juoda, ruda ar balta metamorfinė uoliena. Susiformuoja kontaktinio metamorfizmo zonoje cheminės metasamotazės proceso metu kai magminės intruzijos, tokios kaip granitas, įsiterpia į karbonatines uolienas, tokias kaip klintis ar dolomitas.
Uolienos pavadinimas kilo iš švedų kalbos žodžio skarn, reiškiančio berūdę, bevertę uolieną. Mokslinėje literatūroje pirmą kartą panaudojo švedas V. Tornebhomas apie 1880–1881 m.
Skarnų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skarnos susidaro iš įvairios mineralinės ir petrologinės sudėties uolienų. Jos gali susidaryti iš magminės, metamorfinės ar nuosėdinės kilmės uolienų. Skarnų tipas priklauso nuo uolienų, į kurias įsiveržė karštas magminis lydalas. Pagal tai išskiriami šie skarnų tipai ar atmainos:
- klintinė,
- magnezinė (dolomitinė),
- silikatinė.
Pagal skarnų padėtį intruzinio masyvo atžvilgių skarnos dar skirstomos į egzoskarnas ir endoskarnas. Pirmosios yra už intruzinio masyvo, antrosios – masyvo viduje.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skarnos naudojamos kaip naudingos iškasenos. Iš jų išgaunama geležis, varis, volframas, molibdenas, švinas, cinkas, boras.