Skargos pamokslas (paveikslas)
| „Skargos pamokslas“ | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Janas Mateika |
| Metai | 1864 m. |
| Meno kryptis | istorinė tematika |
| Medžiagos, technika | drobė, aliejus |
| Matmenys | 224 × 397 cm |
| Miestas (vieta) | Varšuva,  Lenkija
|
| Muziejus | Varšuvos nacionalinis muziejus |
Skargos pamokslas (lenk. Kazanie Skargi) – 1864 m. sukurtas lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslas, vaizduojantis katalikų teologą, jėzuitą, reformacijos priešininką Petrą Skargą, sakantį pamokslą Abiejų Tautų Respublikos karaliui Žygimantui III Vazai ir jo dvariškiams.[1]
Šiuo metu paveikslas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Janas Mateika paveikslą nutapė iš karto po 1863 m. sukilimo, kuris sustiprino paveikslo įspūdį jo amžininkams.[3] Paveikslas buvo eksponuojamas Krokuvos vaizduojamojo meno draugijos galerijoje (Towarzystwo Przyjaciół Sztuk Pięknych w Krakowie). Paveikslas pritraukė būrius žmonių jo pažiūrėti. Paveikslą buvo nupirkęs kunigaikštis Mauricas Potockis už 10 000 guldenų.[4]
1864 m. lapkričio 5 d., pripažinus dailininko indėlį atkuriant istorines temas, Janas Mateika buvo išrinktas Krokuvos mokslų draugijos (Towarzystwo Naukowe Krakowskie) nariu.[5]
Šis paveikslas padarė Mateiką garsų ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų, Europoje. 1865 m. paveikslas buvo apdovanotas aukso medaliu Paryžiuje.[6]
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveiksle dešinėje gestikuliuojantis rankomis nutapytas Petras Skarga, dėvintis juodą aprangą su geltonais apvadais. Nuncijus Germanikas Malaspina pavaizduotas dešinėje ir žemiau Skargos. Žemiau Skargos raudonai apsirengęs sėdi kardinolas Henrikas Gaetanas. Už jo yra Austrijos ir Ispanijos pasiuntiniai. Centre pavaizduotas magnatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas Jonušas Radvila I (1579–1620), apsirėdęs geltonu apsiaustu. Kartu su juo stovi lenkų didikas Stanislovas Stadnickis ir karūnos maršalas Mikalojus Zebžydovskis, būsimo Zebžydovskio rokušo dalyviai. Taip pat būryje yra diplomatas, kaštelionas Jeržis Mnišekas, karaliaus rotmistras Jonas Petras Sapiega sėdi prie Skargos kojų. Centrinėje paveikslo dalyje pavaizduotas sėdintis ir klausantis pamokslo karalius Zigmantas Vaza. Jo sūnus, princas Vladislovas Vaza pavaizduotas aukščiau už karaliaus ir šiek tiek nuo jo į kairę. Kancleris Janas Zamoiskis nutapytas kampe kairėje, apsirengęs raudonai. Karūnos maršalas bei iždininkas Mikalojus Volskis įsiterpęs tarp kanclerio ir princo. Archivyskupas, karūnos didysis sekretorius Stanislovas Karnkovskis nutapytas su purpurine apranga, pavaizduotas kairėje nuo karaliaus. Unitas Adomas Ipatijus Pociejus pavaizduotas kairiau ir aukščiau dviejų moterų. Dvi moterys, tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė ir kunigaikštienė Elžbieta Ostrožicka nutapytos virš karaliaus.[7][8]
Iš tikrųjų Skarga niekada nesakė kalbos pagal savo pamokslus, jie buvo tik spausdinami.[9]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juzefas Kraševskis. Vilnius per amžius. Vilnius: Briedis, 2017. ISBN 978-9955-26-607-5.
- ↑ Dorota Folga-Januszewska (red.): Muzeum Narodowe w Warszawie. Arcydzieła malarstwa. Warszawa: Arkady, 2012. ISBN 978-83-213-774-5.
- ↑ Adam Bochnak; Władysław Konopczyński (1975). „Stefan Batory“. Polski Słownik Biograficzny (in Polish). XX. p. 186.
- ↑ Jan Matejko: The Painter and Patriot Fostering Polish Nationalism". Info-poland.buffalo.edu.
- ↑ Henryk Marek Słoczyński (2000). Matejko (in Polish). Wydawn. Dolnośląskie. p. 81. ISBN 978-83-7023-820-9.
- ↑ Marian Gorzkowski (1993). Jan Matejko: epoka od r. 1861 do końca życia artysty z dziennika prowadzonego w ciągu lat siedemnastu (in Polish). Tow. Przyjaciół Sztuk Pięknych w Krakowie. p. 29. ISBN 978-83-7052-167-7.
- ↑ Apie Jano Mateikos paveikslą „Skargos pamokslas“ [1]
- ↑ Libertas Klimka. P. Skarga Krokuvoje ir Vilniuje, 2016. [2]
- ↑ Irena Petraitienė. P. Skargos „Seimo pamokslai“: įspėjimai dėl korupcijos, vidinių rietenų ir vargšų išnaudojimo. 2019. [3]