Skaistgirio kapinių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°18′25″š. pl. 23°23′14″r. ilg. / 56.30690°š. pl. 23.387224°r. ilg. / 56.30690; 23.387224

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Skaistgirio kapinių koplyčia
Skaistgirys, bažnyčia, koplyčia šventoriuje.JPG
Savivaldybė Joniškio rajonas
Gyvenvietė Skaistgirys
Adresas Kaštonų g. 17
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1865 m.

Skaistgirio kapinių koplyčia – koplyčia, esanti Joniškio rajone, Skaistgirio parapijos kapinėse. Ji priekiniu fasadu įterpta į Skaistgirio bažnyčios šventoriaus tvorą, stūkso tolimajame krašte nuo šventoriaus pagrindinių vartų, už bažnyčios. Iš šventoriaus į kapines patenkama pro šalia koplyčios įrengtus pietinius vartelius. Koplyčia buvo vadinama įvairiai: šarvojimo, lavonine, sandėliu, šopa. Joje laikomas bažnytinis ir kapinių inventorius.

Koplyčia yra regioninis architektūros paminklas, 1997 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[1] Priklauso Šv. Jurgio bažnyčios, šventoriaus tvoros su vartais ir Kryžiaus kelio koplytėlėmis, šalia esančių parapijos ir klebonijos pastatų kompleksui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji šarvojimo koplyčia buvo minima XIX a. pradžioje. Skaistgirio bažnyčia buvo medinė, kritinės būklės, šalia stovėjo ir medinė, lentomis apkalta ir dengta varpinė, šventorių juosė medinė tvora. Tuo metu šventoriuje stovėjo sena medinė šarvojimo koplyčia. 1826 m. dėl itin prastos būklės bažnyčia buvo nugriauta, o netrukus iškilo moliu drėbta bažnyčia, kurią jau 1938 m. imta perstatinėti į naują, mūrinę. Visi bažnyčios tvarkymo darbai buvo baigti iki 1842 m.

Nauja šarvojimo koplyčia („šopa“) pastatyta 1865 m. Tuomet vyko vienas didesnių bažnyčios ir šventoriaus statinių plėtros ir tvarkybos darbų: permūryta šventoriaus tvora, įrengtos Kryžiaus kelio stacijų koplytėlės su skulptūromis, už šarvojimo koplyčios esantis sklypas paskirtas kapinėms ir apjuostas medine tvora.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios architektūra artima bažnyčios stilistikai. Ji įkomponuota į šventoriaus tvorą, iš abiejų pusių pastatytos Kryžiaus kelių stacijų koplytėlės. Priekiniu fasadu atgręžta į bažnyčią, galiniu – į kapines. Statinys tinkuotomis plytų mūro sienomis. Jis kompaktinis, stačiakampio formos plano, vieno aukšto su pastoge, vienos patalpos. Stogo forma trišlaitė, danga iš skardos lakštų su užlankstais (stogo danga keista XX a. pabaigoje). Stogo viršūnę vainikuoja metalinis kryžius. Fasadų sienose ir frontone įrengtos pusapskritės langų angos. Visi fasadai simetriški. Įėjimo durys medinės, dvivėrės, dvisluoksnės. Jos apkaltos lentomis vienoje pusėje vertikaliai, kitoje su dekoratyviu rombo formos apkalu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 23684 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]