Skaidra Trilupaitytė

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skaidra Trilupaityte

Skaidra Trilupaitytė (g. 1969 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros magistro laipsnį. 2003 m. ten pat apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu: devintojo dešimtmečio pabaiga-dešimtojo dešimtmečio pradžia“.[1]

Nuo 2000 m. iki 2008 m. stažavosi ilgalaikėse stažuotėse Oksfordo universitete, Centrinės Europos universitete, New School universitete, Makmasterio universiteto Globalizacijos institute.

Nuo 2017 m. iki 2022 m. – Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė, nuo 2017 m. iki 2019 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos prie LR Seimo, o nuo 2017 m. iki 2021 m. – Lietuvos kultūros tarybos narė.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Mokslinė ir visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Trilupaitytė yra Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dėsto Vilniaus dailės akademijoje, vadovauja magistriniams ir doktorantūros darbams. Ji taip pat skaito viešas paskaitas kaip kviestinė pranešėja, rašo straipsnius kultūrinėje žiniasklaidoje. Savo darbuose analizuoja kultūros politikos[2][3][4], urbanistinės kultūros, viešosios erdvės, paminklų temas.[5][6][7][8]

Pagrindinės tyrimų sritys: kūrybiškumo klausimai kultūros politikoje[9][10] ir meno praktikose.[11][12]

S. Trilupaitytės tekstuose plėtojamas kritinis požiūris į kūrybines industrijas, globalių kultūros ženklų, tokių kaip Guggenheimo prekės ženklas, plėtra[13], aptariami protesto klausimai[14][15][16], kritiškai analizuojama neoliberalizmo kultūra.[17]

Kitos tyrimų sritys – kūrybinės laisvės ir totalitarinės praeities vertinimo diskursai dailės lauke[18][19], tarptautiniai intelektualiniai mainai[20][21], įtakingų pasaulio veikėjų, tokių kaip JAV finansininkas George Soros reputacijų dinamika[22], dirbtinio intelekto politika[23][24][25][26]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika. Vilnius: Demos, 2015.[9]
  • Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga – Nepriklausomybės pradžia. Vilnius: Artserija, 2017.[27]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ TRILUPAITYTĖ SKAIDRA Archyvuota kopija 2022-01-23 iš Wayback Machine projekto.. Kas yra kas Lietuvoje 2018. Nuoroda tikrinta 2022-03-18.
  2. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Kultūrinės tapatybės klausimai viešojoje kultūros politikoje“, Istorinės vietos, atmintys, tapatumai. Kultūrologija Nr.18 Archyvuota kopija 2018-09-27 iš Wayback Machine projekto. [sud. dr. Vytautas Berenis]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, p.12−30.
  3. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2021). Disagreement over monuments: cultural planning of national jubilees and public spaces in Vilnius. International Journal of Cultural Policy, 2 (27).
  4. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2021). Valstybės jubiliejai ir viešoji kultūros politika. Urbanistinio vajaus prieštaros, Acta Academiae Artium Vilnensis (100), 81-111.
  5. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Vartojantis ir suvartotas miestas. Kai kurios vilnietiškų viešųjų erdvių dilemos“, Laisvės architektūra [sud. Tomas Grunskis ir Julija Reklaitė]. Vilnius: Baltos lankos, 2012. ISBN 978-9955-23-580-4, p. 241-255.
  6. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Tarp amžinumo ambicijų ir trapios  egzistencijos“. Vilniaus paminklai: kaitos istorija, [sud. Eglė Mikalajūnė ir Rasa Antanavičiūtė] Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, ISBN 978-609-447-061-5, p. 20-25.
  7. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Žinia“: viešosios erdvės vis dažniau tampa valdžios arba galios erdve“. Archyvuota kopija 2018-09-27 iš Wayback Machine projekto. „Kultūros barai“ Nr.12, 2010 m.
  8. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Turime kalbėti apie šiuolaikinį paminklą“, artnews.lt, 2017 m.
  9. ↑ 9,0 9,1 Trilupaitytė, Skaidra. „Kūrybiškumo galia?: Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“. Vilnius: Demos. 2015 ISBN 9786099523552
  10. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2021). „Skaitmeniniai veidai, arba dirbtinio intelekto sukurti „portretai“. In: Odeta Žukauskienė, Vytautas Rubavičius, Skaidra Trilupaitytė, Žilvinė Gaižutytė, Agnė Narušytė. „Vaizdiniai ir įvaizdžiai: kas ir kaip mus kuria?“ (kolektyvinė monografija), Lietuvos kultūros tyrimų institutas, p. 126-160.
  11. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Kiekvienas yra menininkas? Skaidros Trilupaitytės vieša paskaita“, Vrublevskių biblioteka, 2016 m.
  12. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Kai kūryba – vaistas nuo visų ligų“ Archyvuota kopija 2018-09-27 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos žinios, 2014 m.
  13. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (17 Feb 2009). „Guggenheim’s global travel and the appropriation of a national avant‐garde for cultural planning in Vilnius“. International Journal of Cultural Policy. 15: 123–138.
  14. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2016-05-25). „Akcijos mieste ir išpuolių grėsmės retorika. Vilnius po 2009-ųjų“. Politologija. 81 (1): 80–110. doi:10.15388/Polit.2016.1.10007. ISSN 1392-1681.
  15. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2016-01-28). „Artistic Protest and (Political) Critique: Vilnius Examples of the first decade of the XXI century“. Art History & Criticism (anglų). 0 (11): 5–21. doi:10.7220/2335-8769.11.1. ISSN 1822-4547.
  16. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Atviros visuomenės link: nuo kultūros išvalstybinimo iki pasipriešinimo kultūros“ Archyvuota kopija 2018-07-18 iš Wayback Machine projekto., Literatūra ir menas, 2016 m.
  17. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2016 m. lapkričio mėn.). „Book review of Neoliberal culture by Jim McGuigan“. International Journal of Cultural Policy. 23: 392–394.
  18. ↑ Trilupaityte, Skaidra (2007-10-23). „Totalitarianism and the problem of Soviet art evaluation: the Lithuanian case“. Studies in East European Thought (anglų). 59 (4): 261–280. doi:10.1007/s11212-007-9037-4. ISSN 0925-9392.
  19. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2007). „Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime“. Menotyra. 14: 1–19.
  20. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2007). „Geopolitinės tapatybės klausimu: nacionalinis elitas ir tarptautiniai intelektualiniai mainai“. Politologija (2(46)): 73–97. ISSN 1392-1681.
  21. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. „Ar girdi mane? Trūkinėjanti komunikacija posovietiniame Lietuvos mene“. (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos. Savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2014 m. II tomas [sud. Vytautas Michelkevičius ir Kęstutis Šapoka], LTMKS, 2014 m.
  22. ↑ McLaughlin, Neil; Trilupaityte, Skaidra (2012-11-21). „The International Circulation of Attacks and the Reputational Consequences of Local Context: George Soros’s Difficult Reputation in Russia, Post-Soviet Lithuania and the United States“. Cultural Sociology (anglų). 7 (4): 431–446. doi:10.1177/1749975512457142. ISSN 1749-9755.
  23. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. Skaitmeninė „biurokratija“ ir dirbtinio intelekto politika. Kultūros Barai, 9, 2-9 (2019).
  24. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2021-12-31). Hakerio kelias: globalūs socialiniai tinklai ir nulaužta komunikacija. Darbai ir dienos (VDU). https://ejournals.vdu.lt/index.php/DiD/article/view/2946/1794. The Hacker’s Way: Global Social Networks and Hacked Communications. Deeds and Days, 76, 99–116. https://doi.org/10.7220/2335-8769.76.6
  25. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2021). Spąstai žmogaus pasauliui. Athena: filosofijos studijos (16), p. 181-193. https://doi.org/10.53631/Athena.2021.16.12
  26. ↑ Trilupaitytė, Skaidra (2022). Vizualioji kontrolė šiandienos visuomenėse: veidų ir emocijų (ne)atpažinimas. Politologija, 106(2), p. 131-164.
  27. ↑ Trilupaitytė, Skaidra. Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita : Sovietmečio pabaiga - nepriklausomybes pradžia. Vilnius. ISBN 9786098154085. OCLC 1019650698.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skaidra_Trilupaitytė&oldid=6903982"