Sitatunga
| Tragelaphus spekeii | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sitatunga (Tragelaphus spekeii gratus), patelė | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Sitatunga (Tragelaphus spekeii) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Vidutinio dydžio antilopė. Kūno aukštis 85-120 cm, masė 70-120 kg. Turi labai ilgas, iki 10 cm, į šonus galinčias išsiskėsti kanopas. Kailio plaukai ilgi ir tankūs. Ant sprando trumpi karčiai. Patinų kailio spalva tamsiai ruda, petelių rusva. Kūno šonuose kartais būna šviesios skersinės juostos. Ant apatinės kaklo pusės dvi šviesios pusmėnulio formos dėmės. Turi šviesią dėmę tarp akių ir dvi ant skruosto. Ragus turi tik patinai, jie siekia apie 63 cm, susisukę spirale.
Paplitusi Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Išskiriami 4-5 porūšiai. Gyvena prie vandens telkinių, pelkėtose vietovėse, neretai sutinkamos papirusų ir nendrių sąžalynuose. Puikiai plaukioja, geba net nardyti. Nuo pavojų dažnai slepiasi vandenyje. Minta vandens ir pelkių augalais. Poravimosi metu patinai tarpusavyje kaunasi. Nėštumas trunka apie 7 mėn., gimsta 1-2 jaunikliai.
Šiuo metu sitatungų skaičius Afrikoje stipriai sumažėjęs dėl intensyvios medžioklės.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 69 psl. ISBN 9986-443-36-9.
