Singapūrietiška virtuvė

Singapūrietiška virtuvė

Šalis:	Singapūras
Žymiausi patiekalai
Užkandžiai:	šaak, čatnis
Pagrindiniai patiekalai:	čili krabas, hainano viščiukas
Sriubos:	soto, lakštinių sriubos
Desertai:	kaja, kueh, tangjuanas
Gėrimai:	kopi

Singapūrietiška virtuvė – Singapūro nacionalinė virtuvė, kurioje susilieja kinų virtuvės, indų virtuvės ir malajų virtuvės tradicijos.

Įtakos ir istorija

Singapūro virtuvė ėmė formuotis XIX a., kuomet Singapūras tapo Britų kolonija. Negausų vietinių gyventojų (malajų) skaičių sparčiai pildė atvykėliai iš Kinijos bei Indijos, britų kolonistai. Jie atsivežė savo kulinarijos tradicijas ir patiekalus, kurie maišydamiesi tarpusavyje formavo ypač daugiakultūrę kulinarinę tradiciją.^[1]

XX a. formuojantis nepriklausomai Singapūro valstybei, pradėta kurti ir nacionalinė virtuvė, išryškėjo svarbiausi patiekalai, laikomi nacionaliniais, tokie kaip Hainano viščiukas, čili krabas, žuvies galvos karis (kari kepala ikan) ar kajos sumuštinis.^[2]

XXI a. Singapūro virtuvė strategiškai pradėta vystyti kaip svarbus turizmo produktas. Kasmet organizuojamas Singapūro maisto festivalis, o atkiri patiekalai susilaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo. 2011 m. po CNN surengtų balsavimų, 4 Singapūro patiekalai pateko į pasaulio skaniausių valgių penkiasdešimtuką: Hainano viščiukas (13-ta vieta), čili krabas (29-ta vieta), Katongo laksa (44-ta vieta) ir roti prata (45-ta vieta).^[3]

Patiekalai

Pagal kilmę Singapūro valgiai skirstomi į tris skirtingas virtuves.

Malajų virtuvė

Jai būdingas gausus kokoso pieno, prieskonių, tempė (fermentuoto sojų produkto) vartojimas. Svarbus pagardas yra sambalas. Gausu ryžių patiekalų, tokių kaip nasi goreng (ryžiai kepti su priedais), ketupat (bambuko lapuose troškinti ryžiai), lontong (bananų lapuose troškinti ryžių pyragėliai)^[4]. Ryžiai vaidina pagrindinį vaidmenį tokiuose valgių komplektuose kaip nasi Padang (balti ryžiai su keliolika patiekalų) arba tumpeng (kauburiu sudėti ryžiai su įvairiais priedais). Kadangi dauguma malajų yra musulmonai, nevalgoma kiauliena, bet mėgstama vištiena (ayam).

Būdingi aštrūs troškiniai gulai, tarp kurių žinomiausias yra rūgštaus skonio asam pedas. Verdamos sriubos soto, mėsos kukuliukai bakso, duonmedžio troškinys gudegas, kepami vėrinukai sajė, salotos rodžakas uždaromos palmių cukrumi ir prieskoniais. Kiti Singapūre mėgstami patiekalai yra keptas viščiukas (ayam penyet), daržovių troškinys kokosų piene (sayur lodeh), jautienos sriuba (rawon), keptas šamas (pecel lele) ir kt.

Sambalas
Nasi gorengas
Vištienos sriuba soto ayam
Nasi Padangas
Tumpengas

Kinų virtuvė

Kinų kilmės singapūriečiai sudaro didžiausią gyventojų dalį, ir jų virtuvė yra vyraujanti. Kadangi daugiausia kinų migravo iš Fudziano (hokienai) ir rytų Guangdžou (čaošaniai) provincijų, dažniausiai Singapūro kinų virtuvė yra patyrusi šių regionų virtuvių įtaką. Pagrindiniai naudojami pagardai yra sojų padažas, ryžių vynas, krevečių pasta ir kiti. Singapūro kinai gausiai valgo kiaulieną, tofu, ryžių lakštinius (粿条 hokkien: kway teow; 板麵 ban mian; 米粉 bee hoon). Pastarieji gali būti patiekiami kaip sriuba, arba kepti su įvairiais priedais. Ryžiai dažnai valgomi skystos košės (粥 zhōu, 糜 môe) pavidalo, bet iš jų taip pat gaminami įdaryti pyragėliai bakčan (肉粽, bak chang), paplotėliai (水粿, chwee kueh). Populiarūs ryžių miltų koldūnai (笋粿, soon kway).

Svarbiausi Singapūro kinų virtuvės patiekalai yra čili krabas, ryžių vyne troškintos krevetės (醉蝦 zuìxiā), antis su ryžiais (鴨飯 yā fàn), Hainano viščiukas (海南雞飯 hái-lâm-kue-pn̄g), kiaulienos šonkaulių sriuba (肉骨茶, Bak kut teh), vėžlių sriuba (乌龟汤 wū guī tāng), taro bulvės žiedas su priedais (佛钵 fú bō), sojos plėvelėje gruzdinta malta mėsa (五香, ngo hiang) ir kiti.

Hainano viščiukas
Ryžių laikštiniai ban mian
Antis su ryžiais
Čili krabas
Bah kut teh

Indų ir mišri virtuvės

Singapūro indų virtuvė daugiausiai patyrė įtaką iš tamilų virtuvės. Iš čia atkeliavo įvairios duonų rūšy, tokios kaip dosa, rotis, nanas ir kt. Singapūre mėgstami įvairūs kariai, birjani, puodelyje ruošiami ryžiai satti sorru, tandūriai, avienos sriubos ir kt.^[5]

Dalis Singapūro patiekalų gimė maišantis skirtingoms kultūroms. Tarp tokių yra laksa, kiniško stiliaus lakštiniai gardinami malajų stiliaus prieskoniais, arba juodųjų pipirų krabas. Žuvies galvos karis įtakotas indų, kinų ir malajų tradicijų, mi soto yra malajų sriuba su kiniškais lakštiniais. Vakarietiškos virtuvės įtakos Singapūre jaučiamos tokiuose patiekaluose, kaip vištienos kepsniai, kiaulienos muštiniai ir pan. Jie tiekiami su bulvėmis, daržovių salotomis ir troškintomis pupelėmis.^[6]

Roti prata su kariu
Indiško stiliaus rodžakas
Laksa
Mi soto
Juodųjų pipirų krabas

Saldumynai

Saldymynų asortimentą irgi formavo įvairios virtuvės. Iš malajų virtuvės kilę kokosų piene troškintų ryžių pyragėliai nagasari. Taip pat gausiai valgomas iš kokosų, kiaušinių ir pandano verdamas džemas kaja, kuris dažniausiai patiekiamas ant skrudintų duonos riekelių. Kiti malajų desertai yra burbur čiačia (kokosų piene virti sago perlai ir daržovės bei vaisiai), čendolas (pandano želė), kueh (nedideli pyragėliai). Iš kinų virtuvės kilę žemės riešutų blyneliai (面煎粿, Min chiang kueh), taro bulvių košė su kokosu (芋泥, Orh-nee), tangjuanas (ryžių kukuliai sirupe) ir kt.

Kaip desertas šalyje valgoma daug vaisių, tokių kaip mangostinas, duonmedis, longanas, ličis, rambutanas, ananasas, mangas. Durianas vertinamas kaip vienas brangiausių ir skaniausių vaisių, yra specialūs duriano restoranai.

Singapūre mėgstama kava, čia vadinama kopi. Ji dažniausiai patiekiama su cukrumi ir kondensuotu pienu. Taip pat geriama arbata su pienu (Teh tarik), vaisių ir cukranendrių sultys.

Kajos sumuštinis su kava
Nagasaris
Žemės riešutų blyneliai
Kueh tutu
Ledai ais kacang

Maisto kultūra

Gatvės maisto kultūra Singapūre. Bendruomenės valgymas ir kulinarijos praktikos daugiataučiame miesto kontekste
Nematerialusis pasaulio paveldas

Gatvės maisto centras Bugio kaime
Vieta	Singapūras
Regionas**	APA
Įrašas	2020
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	Singapūrietiška virtuvėVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Maistas užima centrinę vietą Singapūro kultūroje ir yra labai svarbi pokalbių tema. Tai yra būdas praleisti laiką su šeima ir draugais, taip pat maistas padeda tarpusavyje integruoti daugialypę valstybės kultūrą, didina tarpusavio supratimą. Tarp skirtingų etnosų egzistuoja daug mitybos aprobojimu: musulmonai nevalgo kiaulienos, hinduistai – jautienos, yra daug vegetarų. Tačiau valgant kartu bandoma rasti kompromisus.

Singapūre ypač paplitęs gatvės maistas, ir namuose gaminama bei valgoma labai mažai. Ši tradicija susiformavo XIX a. pabaigoje, kuomet vystantis salos ekonomikai reikėjo greito ir pigaus maisto. Jį tiekdavo gatvės prekeiviai (angl. hawkers) su mobiliais vežimėliais. Tačiau tas maistas dažniausiai nebuvo higieniškas.

Po 1966 m. Singapūro valdžia susirūpino maisto tiekimo problema. Pradėti masiškai steigti gatvės prekeivių centrai, kurie turėjo vandenį, kanalizaciją, kitą reikalingą infrastruktūrą ir laikėsi higienos reikalavimų. Šie centrai išdygo visuose miesto kvartaluose ir tapo neatskiriama singapūriečių gyvensenos dalimi. Čia maži gatvės restoranėliai teikia įvairių stilių maistą, yra kavinės, bendros valgymo erdvės.^[7]

2016 m. du tokie prekystaliai gatvės maisto centruose gavo Mišelino žvaigždes. Vienas iš jų buvo pripažintas pigiausiu Mišelino žvaigždę turinčiu maistu pasaulyje.^[8] Tai sukėlė pasaulio susidomėjimą. 2018 m. Singapūro gatvės maisto kultūra pripažinta nacionaliniu paveldu, o 2020 m. ji įtraukta į Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.^[9]

Susijusios pasaulio paveldo tradicijos

Vikiteka: Singapūrietiška virtuvė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

↑ „A history of Singapore cuisine“. Seasoned Pioneers. Retrieved 25 September 2021.
↑ Pakiam, Geoffrey; Yeo, Michael (1 October 2020). „Culinary Biographies: Charting Singapore’s History Through Cooking and Consumption“ (PDF). ISEAS – Yusof Ishak Institute. Retrieved 25 September 2021.
↑ Tim Cheung (7 September 2011). „Your pick: World’s 50 best foods“. CNNGo. Archived from the original on 11 November 2012. Retrieved 19 May 2015.
↑ „Lontong (Indonesian rice cakes in banana leaves)“. What To Cook Today. 2016-04-01. Retrieved 2018-06-26.
↑ „Indian Cuisines in Singapore“. Visitsingapore.com. Retrieved 7 April 2013.
↑ „Thank Singapore & Malaysia for Ketchup and Chicken Chop“. Angmohdan.com. 24 October 2014.
↑ Yeoh, Brenda S.A. (2003). Contesting Space in Colonial Singapore: Power Relations and the Urban Built Environment. NUS Press. pp. 262–266. ISBN 9789971692681.
↑ Kim, Soo (25 July 2016). „Singapore street food stalls get Michelin stars“. The Daily Telegraph. Archived from the original on 12 January 2022. Retrieved 8 August 2016.
↑ Hawker culture in Singapore, community dining and culinary practices in a multicultural urban context

[1] „A history of Singapore cuisine“. Seasoned Pioneers. Retrieved 25 September 2021.

[2] Pakiam, Geoffrey; Yeo, Michael (1 October 2020). „Culinary Biographies: Charting Singapore’s History Through Cooking and Consumption“ (PDF). ISEAS – Yusof Ishak Institute. Retrieved 25 September 2021.

[3] Tim Cheung (7 September 2011). „Your pick: World’s 50 best foods“. CNNGo. Archived from the original on 11 November 2012. Retrieved 19 May 2015.

[4] „Lontong (Indonesian rice cakes in banana leaves)“. What To Cook Today. 2016-04-01. Retrieved 2018-06-26.

[5] „Indian Cuisines in Singapore“. Visitsingapore.com. Retrieved 7 April 2013.

[6] „Thank Singapore & Malaysia for Ketchup and Chicken Chop“. Angmohdan.com. 24 October 2014.

[7] Yeoh, Brenda S.A. (2003). Contesting Space in Colonial Singapore: Power Relations and the Urban Built Environment. NUS Press. pp. 262–266. ISBN 9789971692681.

[8] Kim, Soo (25 July 2016). „Singapore street food stalls get Michelin stars“. The Daily Telegraph. Archived from the original on 12 January 2022. Retrieved 8 August 2016.

[9] Hawker culture in Singapore, community dining and culinary practices in a multicultural urban context

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]