Sinchrotroninis spinduliavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sinchrotroninis spinduliavimas yra elektromagnetinis spinduliavimas, sukurtas ultrareliatyvistinių (pvz., judančių beveik šviesos greičiu) dalelių su krūviu judėjimo magnetiniame lauke. Šio spinduliavimo kilmė gali būti tiek dirbtinė (pvz., sinchrotronuose), tiek natūrali (pvz., magnetiniuose laukuose kosmose greitai judantys elektronai). Spinduliavimas paprastai pasireiškia radijo bangomis, infraraudonaisiais spinduliais, regima šviesa, ultravioletiniais spinduliais ir Rentgeno spinduliais.

Sinchrotroninis spinduliavimas astronomijoje[taisyti | redaguoti kodą]

kosminio objekto sinchrotroninis spinduliavimas atsiranda, kai magnetinis laukas lėtina reliatyvistines elektringąsias daleles, kai jos spiralėmis vyniojasi apie magnetinio lauko linijas. Sinchrotroninio spinduliavimo šaltinių Visatoje yra labai daug ir yra labai įvairiausių. Toks šaltinis yra visas mūsų Galaktikos tūris, nes jį visą užpildo magnetinio lauko linijos, apie kurias spiralėmis skrieja kosminių spindulių dalelės. Magnetinės linijos beveik yra lygiagrečios Galaktikos disko plokštumai.