Simonas Šultė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Simonas Šultė (1875 m. sausio 8 d. Krakiuose, Mažeikių raj. – 1920 m. rugsėjo 29 d. Palėvenėlėje, Kupiškio valsčius) – Lietuvos kunigas, katalikų sociologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19071909 m. studijavo Leuveno, 1905–1907 m. ir 1909–1911 m. – Fribūro universitetuose. Filosofijos ir teologijos mokslų daktaras. 1915 m. mokytojavo Panevėžio mokyklose. 1919–1920 m. kunigavo Palėvenėlėje.

Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Ganytojuje“, „Laisvėje“. Propagavo katalikiškojo socializmo, mokslų filosofijos, vadinamojo naujojo auklėjimo, vegetarizmo[1] idėjas. Svarbiausi darbai: „Gamta ir žmogus“ (1919 m.), „Evoliucijos keliai ir revoliucijos dėsniai“ (1919 m.), „Savasties principas ir evoliucija“ (1920 m.), „Žmogaus ir piliečių teisių pareiškimas“ (1921 m.).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mėsos kenksmingumas“, Širdies liepsna: vegetarų laikraštis, 1924 m., Nr.1., p. 90; pasirašytas slapyvardžiu Simonas Griauža
  2. http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/Straipsniai/3131.htm Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto.