Simon de Vlieger

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Simonas de Vligeris (Simonas Vligeris, ol. Simon de Vlieger, apie 1601 m., Roterdamas, Nyderlandai – 1653 m., Vespas) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, vienas garsiausių to meto Olandijos marinistų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simonas de Vligeris gimė Roterdame apie 1601 m., kas sprendžiama iš 1648 m. dokumento, kuriame dailininkas mini save 47 metų amžiaus. Labai tikėtina, kad Simono Vligerio mokytoju buvo Jan Porcellis (apie 1584–1632). 1627 m. sausio 10 d. dailininkas vedė Anna Gerridts van Willige. Šeima 1634 m. persikėlė į Delftą, kur Vligeris įstojo į vietos Šv. Luko tapytojų gildiją. Dailininkas nesustabdė kūrybos Delfte, nors 1637 m. su žmona įsigijo namą Roterdame.

1638 m. liepos 19 d. Vligeris paminėtas Amsterdame, kurio piliečiu tapo 1643 m. sausio 5 d. Persikėlimas neabejotinai buvo susijęs su užsakymu dekoracijų projektams Marijos de Mediči 1638 m. priėmimo šventėms. Tarp 1638 ir 1645 m. Vligeris atliko užsakymus gobelenų raštams Delfte ir vargonų durelių tapybą Roterdamo Grote Kerk bažnyčioje, už kurią 1645 m. gavo nemenką 2000 guldenų užmokestį. Vligeris trumpais tarpais gyvendavo Roterdame, kur 1644 m. pardavė namą. 1648 m. Vligeris gavo 6000 guldenų įvertintą užsakymą vitražų sukūrimui Amsterdamo Naujojoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk). 1649 m. sausį Vligeris įsigijo namą mažame Vespo miestelyje netoli Amsterdamo, kuriame mirė 1653 m.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]