Simfonija Nr. 45 (Haidnas)
 Jozefas Haidnas apie 1770–uosius | |
| Kiti pavadinimai | „Atsisveikinimo“ simfonija |
|---|---|
| Laikotarpis | klasicizmas |
| Data | 1772 m. |
| Ilgis | ~25 minutės |
| Dalys | keturios |
| Atlieka | orkestras |
Simfonija Nr. 45 fis–moll, dar žinoma kaip „Atsisveikinimo“ simfonija (vok. Abschieds-Symphonie) – 1772 m. austrų kompozitoriaus Jozefo Haidno parašyta simfonija. Vidutinis simfonijos orkestro atlikimo laikas – 25 minutės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši simfonija buvo sukurta kaip užuomina Haidno patronui kunigaikščiui Estezhaziui, jog jau atėjo metas visiems atsisveikinti ir grįžti iš vasaros rezidencijos Eizenštate į rūmus Vienoje bei leisti muzikantams susitikti su savo šeimomis. Užuomina slypi simfonijos Finale (4-a dalis), kai po veržlaus Presto pereinama į Adagio. Instrumentų grupės viena po kitos baigia savo partijas, pakyla, nusilenkia ir išeina. Simfonijos pabaigoje lieka tik du smuikai, jie irgi palieka sceną. Sekančią dieną Estezhazis leido visiems grįžti į Vieną.[1]
Charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Simfonija parašyta fis–moll tonacijoje. Pagal Džeimsą Vebsterį, šis pasirinkimas buvo gana netikėtas: „Atsisveikinimo“ simfonija yra vienintelė XVIII a. simfonija, parašyta šioje tonacijoje.[2] Simfonija yra parašyta dviems obojams, fagotui, dviems ragams ir styginiams (smuikams, violončelėms, altams ir kontrabosams).
Dalys (kartais atskirai išskiriama 5-oji dalis (Adagio):
- Allegro assai, 3/4
- Adagio, 3/8
- Menuet: Allegretto, 3/4
- Finale: Presto, 2/2 - Adagio, 3/8
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||