Simfonija Nr. 3 (Mendelsonas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Simfonija Nr. 3 a-moll (op. Nr. 56, „Škotiškoji“) – vokiečių romantinės muzikos kompozitoriaus F. Mendelsono (1809–1847) simfonija.

Simfonijos sumanymas F. Mendelsonui kilo, kai jis su draugu K. Klingemanu 1829 m. keliavo po Škotiją. Savo laiške šeimai, datuotame 1829 m. liepos 30 d., F. Mendelsonas tvirtino, kad simfonijos idėja jam užgimė tuo metu apleistuose ir griūvančiuose Holirudo rūmuose Edinburge, kurie priminė Marijos, Škotijos karalienės, gyvenimo istoriją.[1] Pagal išleidimo numeraciją, tai trečioji kompozitoriaus simfonija iš penkių, tačiau ji buvo užbaigta tik 1842 m. ir yra paskutinė pagal parašymą. 1829 m. F. Mendelsonas parašė tik menką eskizą, o pagrindinį simfonijos turinį parašė tarp 1840 m. pabaigos ir 1842 m. sausio 20 d. Simfonija dedikuota Britanijos karalienei Viktorijai, premjera įvyko 1842 m. kovo 3 d. Leipcige F. Mendelsonui diriguojant vietos Gėvendhauso orkestrą.[2] Po smulkių pakeitimų kovo 17 d. pristatyta galutinė versija diriguojant Karlui Bachui.

Simfonijos dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

F. Mendelsono „Simfonija Nr. 3“ skirta orkestro atlikimui ir sudaryta iš keturių dalių, kurios atliekamos be pauzių tarp jų:

  1. Allegro un poco agitato.
  2. Scherzo: Vivace non troppo.
  3. Adagio cantabile.
  4. Allegro vivacissimo – Allegro maestoso assai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Taylor, Benedict. Rethinking Mendelssohn. Oxford University Press, 2020, p. 4
  2. San Francisko simfoninio orkestro informacija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]