Silhetų kalba
Silhetų kalba ꠍꠤꠟꠐꠤ, সিলেটি | |
Kalbama | Bangladešas, Indija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~10 mln. |
Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų |
Rašto sistemos | nagri, bengalų |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | syl |
Geografinis paplitimas | |
![]() | |
![]() |
Silhetų kalba (ꠍꠤꠟꠐꠤ, সিলেটি = Silôṭi) – indoeuropiečių šeimos, indoarijų pogrupio kalba, vartojama rytų Bangladeše (Silheto srityje), taip pat aplinkinėse Indijos teritorijose (Asame, Tripūroje).[1] Šią kalbą vartoja ir bengalų diaspora (daugiausia Jungtinėje Karalystėje).[2] Kalbančiųjų skaičius – apie 10 milijonų žmonių[3] (daugiausia silhetai). Dažnai laikoma bengalų kalbos tarme, daugiausia funkcionuoja kaip diglosinė šnekamoji kalba, o bengalų – kaip kodifikuota norma.[4]
Silhetų kalba priklauso rytų indoarijų kalboms, kurios išsivystė iš Magadhi prakrito. Silheto apylinkėse nuo seno gyveno austroazijiečiai khasiai,[5] o indoarijai pradėjo kurtis nuo VI a.[6] Silheto krašte XIV a. išplito islamas, su juo iš vietos žmonių kalbą atėjo daug persiškų-arabiškų skolinių, pradėjo formuotis nagri raštas, kuriuo užrašinėta daugiausia sufijų poezija.[7] Silhetų žodžiai į žodynus pradėti rinkti nuo XIX a. vidurio. Svarbiausiu silhetų literatūros kūriniu laikomas XIX a. Sadeko Ali sufijų poezijos rinkinys Halat-un-Nabi.[8]
Dauguma silhetų yra dvikalbiai, silhetų kalba paprastai traktuojama kaip žargoninė, tarminė kalba, jaunesni kalbėtojai dažnai pereina prie bengalų kalbos.[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mahanta, Sakuntala; Gope, Amalesh (2018). „Tonal polarity in Sylheti in the context of noun faithfulness“. Language Sciences. 69: 80–97.
- ↑ Comanaru, Ruxandra; D’Ardenne, Jo (2018). The Development of Research Programme to Translate and Test the Personal well-being Questions in Sylheti and Urdu. p. 16. Köln: GESIS – Leibniz-Institut für Sozialwissenschaften.
- ↑
syl
Duomenys apie kodu „syl“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Lawson, Sarah; Sachdev, Itesh (2004). „Identity, Language Use and Attitudes: Some Sylheti-Bangladeshi Data from London, UK“. Journal of Language and Social Psychology. 23 (1): 49–60.
- ↑ Ludden, David (2003). „Investing in Nature around Sylhet: An Excursion into Geographical History“. Economic and Political Weekly. 38 (48): 5080–5088.
- ↑ Chatterjee, Suhas (1998). Indian Civilization and Culture. M.D. Publications Pvt. Ltd. p. 432.
- ↑ Surinder Singh (2008). Popular Literature and Pre-modern Societies in South Asia. p. 32. Pearson Education India.
- ↑ „ভাষা ও সংষ্কৃতি“. Bangladesh National Portal.
- ↑ Simard, Candide; Dopierala, Sarah M; Thaut, E Marie (2020). „Introducing the Sylheti language and its speakers, and the SOAS Sylheti project“. Language Documentation and Description. 18: 1–22.