Sigitas Prancuitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sigitas Prancuitis
Gimė 1946 m. lapkričio 20 d. (77 metai)
Jakiškiuose, Joniškio valsčius
Veikla Lietuvos dailininkas tapytojas
Organizacijos Šiaulių dailės mokykla
Pareigos dėstytojas
Alma mater Vilniaus dailės institutas

Sigitas Prancuitis (g. 1946 m. lapkričio 20 d. Jakiškiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos dailininkas tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965-1974 m. mokėsi Vilniaus dailės institute. 1974-1975 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas), nuo 1975 m. Šiaulių vaikų dailės mokyklos dėstytojas.[1]

Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Yra sukūręs asambliažų, grafikos, monumentaliosios tapybos darbų. Svarbesni tapybos darbai: 5 dalių poliptikas „Saulės mūšiui atminti“ (1985 m.), 15 paveikslų liaudies skulptūros tema (1989 m.), „Vakarienė su katinu“ (1990 m.), „Žmogus iš liaudies“ (1993 m.), „Procesija“ (1994 m.), „Karalius Dovydas“ (1998 m.), „Paskutinis gundymas“ (1998 m.), „Pasimatymas“ (1998 m.), „Klucio moteris“ (1997 m.); monumentaliosios tapybos darbai: Senoji Žemaitija (Naujoji Akmenė), freska „Derlius“ (Joniškis) ir kt. Tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus, Kauno, Šiaulių muziejai, Etten-Leuro (Olandija) miestas, privatūs asmenys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]