Sifonas (santechnika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sifonas 1. Sanitarinio prietaiso prijungimo vieta; 2. Sifonas; 3. Ištekėjimo į nuotakyną vieta DN32,DN40,DN50; 4. Ištekėjimo iš sanitarinio prietaiso vieta; 5.Hidraulinis uždoris (aukštis 50 mm); 6. Vamzdelis prijungti skalbimo mašinai; 7. Nuotekų tekėjimo kryptis

Sifonas – nuotekų hidraulinis uždoris, kuris yra būtinas norint atskirti nemalonius kvapus iš kanalizacijos angos.

Veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia hidraulinės sklendės principu, tai yra vamzdis, sulenktas per vidurį, užpildytas nuotekomis sulenkimo taške. Nuotekos stovinčios sulenkimo taške (hidraulinio uždorio susidarymo vieta) izoliuoja patalpų orą nuo kanalizacijos kvapo, tačiau tai netrukdo tekėti laisvam skysčio srautui. Visi sanitariniai prietaisai praustuvai, bidė, pisuarai, klozetas turi turėti sifonus, prieš juos pajungiant prie nuotakyno.

Sifonas 2

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gofruotas

Vamzdis jungiasi tiesiai prie sanitarinio prietaiso vienoje pusėje pusėje. Kitas eina į kanalizaciją. Tarpas tarp įėjimų yra sulenktas zigzago būdu. Šioje dalyje kaupiasi nuotekos. Tai yra nuotekų hidraulinis uždoris, kuris yra būtinas norint atskirti nemalonius kvapus iš kanalizacijos angos.

U formos vamzdis

Panaši struktūra į gofruoto vamzdžio struktūrą. Vienintelis skirtumas bus tas, kad čia naudojama plastikiniai U formos vamzdžiai.

Butelis

Turi specialią butelio formos dalį, kuri jungiasi prie sanitarinio prietaiso.

Gamybos medžiaga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sifonai daugiausia gaminami iš plastiko (PE), taip pat iš metalų tokių kaip žalvaris, varis, bronza ar plienas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]