Siddhi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Siddhi (skr. सिद्धि – 'užbaigimas, sėkmė, nepaprasta galia') – nežemiškos galios, gebėjimas kurti stebuklus. Šis terminas dažnai sutinkamas hinduistinėje (joginėje) ir budistinėje (Vadžrajana) literatūroje. Siddhi siekėjas vadinamas siddhu (सिद्ध), o didieji jogai, įgiję nepaprastų galių įvardijami mahasidhais (महासिद्ध). Siddhi praktikos daugiausia siejamos su tantrizmu.

Tarp siddhi galių įvairiuose tekstuose įvardijamos tokios kaip aiškiaregystė, aiškiagirdystė, telepatija, levitacija, nepavaldumas šalčiui, karščiui, drėgmei, liepsnai, norimo pavidalo įgavimas, visvaldystė, nepavaldumas niekam, galimybė patekti bet kur, susitraukimas, materializacija, kelionė laiku ir kt. Siddhi galių siekiama nuožmia askeze (savitvarda), mantrų kartojimu, meditacija (samadhi), žolelių naudojimu. Siddhų praktikose svarbus slaptų žinių perdavimas iš mokytojo (guru) mokiniui.

Nuo pat senųjų indų tekstų kalbama apie ypatingų galių turinčius asketus (tapasvin), su savo įkarščiu (tapas), galinčius daryti nežemiškus dalykus. Pats terminas siddhi (pali iddhi) pirmiausia aptinkamas budistiniuose tekstuose (Sāmaññaphalasutta, Tripitaka). V a. PatandžalioJogasūtroje“ plačiai aprašomos siddhi iš joginio požiūrio.

Budizme išskiriami 84 mahasidhai – žymiausi: Nagardžuna, Kukuripa, Saraha, Tilopa, Arjadeva. Svarbiausia šaivizmo siddhų atšaka yra nathai. Jie tradiciškai garbina 9 mahasiddhus. Džainizme siddhais vadinamos būtybės, išsivadavusios iš karmos.

Plačiąja prasme siddhais dažnai vadinami visi sādhanā praktikuotojai – sadhu, jogai, asketai, siddhai, nathai, tantrikai.