Sibiro haskis
Sibiro haskis – arktinė kinkomųjų šunų veislė, laikoma viena seniausių šunų veislių. Sibiro haskiai dažnai painiojami su Aliaskos malamutais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čiukčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šių šunų protėviai – šunys, kuriuos veisdavo čiukčiai, jie gerai prisitaikę prie atšiaurių klimatinių sąlygų. Kitados pusiau klajokliams čiukčiams prisireikė šuns, kuris galėtų plečiant medžioklės teritorijas greitai judėti dideliais atstumais ir tempti krovinius iš medžioklės vietų į nuolatines gyvenvietes. Kadangi šie šunys nėra dideli, į kinkinius buvo kinkoma po 15-17 šunų.
Čiukčiai šunis laikė savo namuose, dėl to šios veislės šunys išvesti neagresyvūs žmonėms ir mėgstantys žaisti su vaikais.
Persikėlimas į JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. pradžioje, kai SSRS buvo sudarytas šiaurės šunų veislių registras, Sibiro haskiai į jį nepapuolė, nes buvo per maži, kad būtų efektyviai naudojami krovinių pervežimui. Šis ir kai kurie organizaciniai sprendimai lėmė tai, kad jau XX a. penktajame dešimtmetyje Sibiro haskių veislė SSRS faktiškai nebeegzistavo ir ištirpo vietinių skalikų populiacijoje. Veislė išliko tik JAV, nes čia čiukčių kinkomieji šunys buvo atvežti dalyvavimui kasmet nuo 1908 m. rengiamose lenktynėse iš Ankoridžo į Nomą.
Bendra išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidutinio dydžio šunys, šiauriniuose kraštuose naudojami rogėms vilkti. Kūnas proporcingas, vidutinio ūgio. Šie šunys stiprūs, ištvermingi, judrūs, neramūs. Patinai labai raumeningi, tačiau palyginti lengvi. Bėgioja greitai, lengvai ir gracingai.
Kailis tankus. Ausys stačios. Tai viena iš nedaugelio veislių, kurios šunys gali turėti mėlynas, tamsiai ir šviesiai rudas arba nevienodos spalvos akis.
