Siaurasis geležinkelis Pilupėnai–Gražiškiai
| Siaurasis geležinkelis Pilupėnai–Gražiškiai | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | .png){kind=small} Vokietijos imperija |
| Miestai | Pilupėnai – Gražiškiai |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | siaurukas |
| Statybų pradžia | 1915 m. |
| Uždarymas | 1918 m. |
| Techninė informacija | |
| Vėžė | 750 mm |
Siaurukas Pilupėnai–Gražiškiai, vok. Heeresfeldbahn Pillupönen–Grażyszki – 750 mm pločio vėžės siaurasis geležinkelis, nutiestas ir eksploatuotas Pirmojo pasaulinio karo metais kaip vokiečių karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias tarp Pilupėnų (Rytprūsiai) ir okupuotų Gražiškių (Oberostas).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo vienas iš daugelio kaizerinės Vokietijos nutiestų karinių lauko geležinkelių. Jais daugiausiai buvo gabenama mediena į Rytprūsių ir kt. lentpjūves, kurios, dėl Pirmojo pasaulinio karo metu nutrūkusio Nemunu plukdomų rąstų sielių srauto, jautė žaliavų stygių.
Siauruką statė vokiečių geležinkeliečių dalinys, pasitelkęs rusų belaisvius. Kelio ašis stipriai vingiavo: buvo stengiamasi aplenkti pasitaikančias vandens telkinius ar kitas kliūtis. Šio geležinkelio trasa prasidėjo ties Pilupėnais nuo siauruko Geldapė–Tolminkiemis–Stalupėnai, tęsėsi pietryčių link ir per Vencloviškių ir Sudeikių laukus pasiekė Vištytį. Pastarąjį miestelį aplenkė iš šiaurės ir, perkirtusi Norvydų apylinkes, baigėsi Gražiškiuose. Kai kurių šaltinių teigimu, trumpą laiką veikė ir jos tęsinys iki Aleksandravo dvaro, tada trasa buvo pasiekusi 23 km ilgį.
Iš Lietuvos pasitraukusi vokiečių okupacinė kariuomenė šį bėgių kelią paliko neišardytą. 1919 m. vietinė valdžia norėjo kai kurias atkarpas eksploatuoti, bet vėliau tų planų buvo atsisakyta.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Die Heeresfeldbahn Pillupönen–Wisztyniec–Grażyszki // eisenbahn-gumbinnen-goldap.de
- Udrius Armalis. Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį // www.santaka.info
- Tarasovas. Vištyčio–Kalvarijos geležinkelis // Lietuva, 1923 m. gruodžio 14 d., psl. 3
