Pereiti prie turinio

Sheikh Mujibur Rahman

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeichas Mudžiburas Rahmanas
SheikhMujibur Rahman
শেখ মুজিবুর রহমান
1-asis Bangladešo prezidentas
Gimė 1920 m. kovo 17 d.
Tungipara, Faridpuro apygarda, Bengalų prezidencija, Britų Indija
(dabartinė Tungipara Upazila, Gopalgandžas, Bangladešas)
Mirė 1975 m. rugpjūčio 15 d. (55 metai)
Daka, Bangladešas
Pilietybė Britų Indijos (1920–1947 m.)
Pakistano (1947–1971 m.)
Bangladešo (1971-1975 m.)
Tėvas Šeichas Lutfuras Rahmanas
Motina Šeichė Sajera Khatun
Sutuoktinis (-ė) Šeichė Fazilatunesa Mudžib
Vaikai 5
1-asis Bangladešo prezidentas Bangladešo prezidentas
Ėjo pareigas 1971 m. balandžio 17 d. -
1972 m. sausio 12 d. (8 mėn.)
Ankstesnis nėra
Vėlesnis Sjedas Nazrulas Islamas (laikinasis)
Bangladešo prezidentas
Ankstesnis Mohamadas Mohamadula
Vėlesnis Khondakeris Mostakas Ahmadas (uzurpatorius)[1][2][3]
Bangladešo ministras pirmininkas
Partija Visos Indijos musulmonų lyga (1943–1949 m.)
Viso Pakistano Avami musulmonų lyga (1949–1971 m.)
Bangladešo Avamio Lyga (1971–1975 m.)
Bangladešo Krišnak Sramik Avami lyga (1975 m.)
Alma mater Islamijos koledžas Kalkutoje
Dakos universitetas (pašalintas)[4]
Vikiteka Sheikh Mujibur Rahman
Parašas

Šeichas Mudžiburas Rahmanas (angl. Sheikh Mujibur Rahman, beng. শেখ মুজিবুর রহমান = Śikh Mujibur Rohmān; 1920 m. kovo 17 d – 1975 m. rugpjūčio 15 d.) – Bangladešo politikas, valstybės veikėjas, pirmasis šalies prezidentas, laikomas ir Bangladešo įkūrėju. Taip pat ėjo ministro pirmininko pareigas nuo 1971 m. balandžio iki nužudymo 1975 m. rugpjūtį. Mudžibui priskiriama lyderystė Bangladešo kovų už nepriklausomybę nuo Pakistano metu. Bangladeše dar vadinamas Bangabandhu, pagarbą nusakančiu titulu, reiškiančiu „Bengalijos draugas“ bei malonybiniu Džatir Džanak arba Džatir Pita, reiškiančiu „tautos tėvas“. Jis buvo Avami lygos, įkurtos 1949 m. kaip Rytų Pakistano politinė partija Pakistane, vienas įkūrėjų ir galiausiai vadovas. Mudžibas laikomas pagrindine figūra tuomečiam Rytų Pakistanui siekiant įgyti politinę autonomiją, o vėliau – pagrindine Bangladešo išsivadavimo judėjimo, 1971 m. peraugusio į Bangladešo išsivadavimo karą, figūra. Jo dukra Šeich Hasina yra dabartinė Avami lygos lyderė ir šiuo metu eina Bangladešo ministrės pirmininkės pareigas.

2004 m. BBC vykdytoje Mudžiburas buvo išrinktas didžiausiu visų laikų bengalu.[5]

Politinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karjeros pradžioje būdamas demokratijos ir socializmo šalininkas, Mudžiburas iškilo Avami lygos ir Rytų Pakistano politikos arenoje kaip charizmatiškas ir stiprus oratorius. Jis išgarsėjo dėl savo pasipriešinimo etninei ir institucinei bengalų diskriminacijai Pakistanui priklausančioje valstijoje, kur bengalai sudarė daugumą. Rahmanas išdėstė šešių punktų autonomijos planą ir už išdavystę buvo įkalintas feldmaršalo Adžubo Khano režimo. Mudžibas vadovavo Avami lygai, laimėjusiai pirmuosius demokratinius Pakistano rinkimus 1970 m. Nepaisant to, kad lyga gavo daugumą, valdančioji karinė chunta vyriausybės formuoti lygos nepakvietė. Rytų Pakistane kilus pilietinio nepaklusnumo judėjimui, 1971 m. kovo 7 d. pasakė vieną svarbiausių savo kalbų, kurios metu netiesiogiai paskelbė Bangladešo nepriklausomybę. 1971 m. kovo 26 d. Pakistano armija masiniams protestams malšinti suorganizavo operaciją. Jos metu metu išrinktasis ministras pirmininkas Mudžibas buvo suimtas ir nuskraidintas į izoliatorių Vakarų Pakistane, o bengalų civiliai, studentai, intelektualai, politikai ir kariuomenės perbėgėliai buvo išžudyti (šis epizodas vadinamas 1971 m. Bangladešo genocidu. Lyderiui Mudžiburui esant suimtam, daugelis bengalų prisijungė prie Mukti Bahini išsilaisvinimo judėjimo ir padedami Indijos ginkluotųjų pajėgų nugalėjo Pakistano ginkluotąsias pajėgas Bangladešo išsivadavimo karo metu. Po Bangladešo nepriklausomybės, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Mudžiburas buvo paleistas iš Pakistano areštinės ir 1972 m. sausį grįžo į Daką, prieš tai trumpam nuvykęs į Didžiąją Britaniją ir Indiją.

Mudžiburas tapo Bangladešo ministru pirmininku pagal naująją šalies parlamentinę sistemą. Jis pavedė laikinajam parlamentui parašyti konstituciją, skelbiančią keturis pagrindinius principus: „nacionalizmo, sekuliarizmo, demokratijos ir socializmo“. Šie principai atspindėjo jo politines pažiūras, kurioms apibūdinti egzistuoja terminas mudžibizmas. Avami lyga laimėjo didžiulį mandatą per pirmuosius visuotinius šalies rinkimus 1973 m. Tačiau Mudžiburas susidūrė su didžiuliu nedarbo mastu, skurdu ir korupcija šalyje. Padėtį dar labiau apsunkino 1974 m. šalyje siautęs badas. Be to, vyriausybė buvo kritikuojama už tai, kad konstituciškai nepripažino čiabuvių mažumų ir už žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus šalies saugumo pajėgų, ypač sukarintosios Džativa Rakhi Bahini. Didėjant politinei įtampai šalyje 1975 m. sausį Mudžibulas inicijavo vienpartinį valdymą. Po šešių mėnesių jį ir didžiąją dalį jo šeimos perversmo metu nužudė armijos karininkai.

  1. Bangladešo Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Hasan Pias, Mehedi (2020-08-16). „Inside the Indemnity Ordinance that protected the killers of Bangabandhu“. Bdnews24.com. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  2. „CIVILPETITION FOR LEAVE TO APPEAL NOS. 1044 & 1045 OF 2009“ (PDF). The Daily Star. 2010-02-02. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.
  3. Ali Manik, Julfikar (2010-08-25). „5th amendmentverdict paves way for justice“. The Daily Star. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  4. AsifShawon, Ali (2021-08-14). „Bangabandhu's grand return to DU was ruined by assassination“. Dhaka Tribune. Nuoroda tikrinta 2022-07-28.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  5. Habib, Haroon (17 April 2004). „International : Mujib, Tagore, Bose among 'greatest Bengalis of all time'“. The Hindu.
    „Bangabandhu judged greatest Bangali of all time“. The Daily Star. 2004-04-16. Suarchyvuotas originalas 2018-12-25. Nuoroda tikrinta 2022-10-13.
Politinis postas
Prieš tai:
nežinoma
Rytų Bengalijos žemės ūkio ministras
1954
Po to:
nežinoma
Prieš tai:
nežinoma
Rytų Pakistano pramonės ministras
1956–1957
Po to:
nežinoma
Naujas titulas Bangladešo prezidentas
1971–1972
Po to:
Nazrulas Islamas
Laikinai einantis pareigas
Prieš tai:
Tadžudinas Ahmedas
Bangladešo ministras pirmininkas
1972–1975
Po to:
Muhamadas Mansuras Ali
Prieš tai:
Mohamadas Mohamadula
Bangladešo prezidentas
1975
Po to:
Kohondakeris Mostakas Abmadas