Shanghai Y-10

Shanghai Y-10

Y-10 (Reg. Nr. B-0002) eksponuojamas prie Dačango karinių oro pajėgų bazės.

Tipas	siaurafiuzeiažis oro laineris
Gamintojas	Šanchajaus aviacijos gamykla (上海飞机制造厂)
Kūrėjas	Šanchajaus aviacijos tyrimų institutas (上海飞机研究所)
Gamybos metai	1980 m.
Pirmas skrydis	1980 m. rugsėjo 26 d.
Baigtas naudoti	1984 m.
Pagaminta vnt.	3 vnt.
Programos kaina	537,7 mln. juanių.

Shanghai Y-10 arba Yun-10 ({{运-10; liet. Transporto lėktuvas-10) – reaktyvinis keturmotoris siaurafiuzeliažis oro laineris, kuris XX a. aštuntame dešimtmetyje buvo kuriamas Kinijos valstybiniame aviacijos koncerne – Šnachajaus aviacijos tyrimų institute (kin. 上海飞机研究所, angl. Shanghai Aircraft Research Institute). Orlaivio pagrindu buvo pasirinktas šeštame dešimtmetyje JAV sukurto keleivinio orlaivio „Boeing 707“ modifikacija „-320C“, pats projektas buvo vystomas laikantis JAV Federalinio aviacijos reglamento nuostatų (Part 25, 1970 leidimas).^[1]

Nesant galimybės naudoti tuo metu kūrimo stadijoje buvusių kiniškų variklių WS-8, į prototipą buvo montuojami JAV gaminti turboreaktyviniai varikliai „Pratt & amp; Whitney JT3D-7“. Šie varikliai buvo įsigyti kaip atsarginės dalys Kinijos civilinės aviacijos administracijos eksploatuotiems orlaiviams „Boeing 707“. Planuota, kad orlaivis bus skirtas pervežti iki 178 keleivių pilnai ekonominės klasės tankios konfigūracijos salone, 149 – ekonominės klasės konfigūracijos salone arba 124 mišrios konfigūracijos salone. Nesant galimybių įsigyti modernių orlaivio valdymo ir navigacijos sistemų orlaivio įgulą turėjo sudaryti penki nariai: du pilotai, borto inžinierius, šturmanas ir radijo operatorius.

Orlaivio, gavusio indeksą 708, kūrimas prasidėjo 1970 m. rugpjūtį. Lėktuvo kūrėjams buvo iškelta užduotis parodyti Kinijos pramonės pajėgumą kurti ir išbandyti didelius orlaivius, kad turėjo „neleisti niekam Kinijos vertinti kaip atsilikusios šalies“.^[2]

Y-10 kūrimo kaštai siekė 537,7 mln. juanių (apie 315 mln. JAV dolerių 1981 m. kainomis) Vienas iš projekto iniciatorių ir rėmėjų buvo vienas „Keturių gaujos“ narių Wang Hongwen, todėl projektas buvo smarkiai įtakojamas politinių procesų. Šio orlaivio kūrimas buvo bendros devintojo dešimtmečio Kinijos oficialiosios filosofijos dalis, kurios tikslas buvo vietos pramonės modernizavimas, mokslinių tyrimų skatinimas pasinaudojant iš Vakarų importuotomis technologijomis. Strateginis tikslas šalyje savarankiškai gaminti didelį transportinį lėktuvą buvo iškeltas dar Mao Dzedongo, o žlugus Y-10 projektui analogiškas tikslas 2006 m. buvo įtrauktas į Kinijos vystymosi vienuoliktojo penkmečio planą.^[3]

Viso į šiaurę nuo Šanchajaus esančioje Dačango karinių oro pajėgų bazėje (kin. 上海大场机场) įsikūrusiame Šanchajaus orlaivių gamybos fabrike (kin. 上海飞机制造厂, dab. Šanchajaus aviacijos kompanija (kin. 上海飞机制造有限公司, angl. Shanghai Aircraft Manufacturing Company)) buvo pagaminti trys Y-10 egzemplioriai. Pirmasis prototipas buvo panaudotas statiniams bandymams, antrasis – skrydžio bandymams, trečiasis – metalo nuovargio bandymams. Pirmas Y-10 skrydis įvyko 1980 m. rugsėjo 26 d. Viso atlikta 130 bandymų skrydžių, skrydžio laikas – 170 valandų. Orlaivis lankėsi Pekine, Harbine, Urumčyje, Džengžou, Hefėjuje, Guangdžou, Kunminge, Lasoje ir Čengdu. Paskutinis skrydis atliktas ir orlaivis nurašytas 1984 m.

Dažnai teigiama, kad Y-10 yra kiniška konstrukcija. Nors 1970 m. jo kūrėjai gavo Hotane sudužusio Pakistano avialinijų Boeing 707 nuolaužas, tačiau Y-10 nebuvo pilnai atgalinės inžinerijos būdu skurta jo kopija, o jo matmenys yra artimesni Boeing 727, o ne Boeing 707. ^[4]^[5]^[6]

Orlaiviui pasiekus bandymų etapą pradėta abejoti dėl to tinkamumo. Y-10 buvo paremtas 30 m. senumo konstrukcija, tuo metu jau buvo daug naujesnių ir efektyvesnių orlaivių. Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC), jau įsigijusi keletą Vakarų gamybos orlaivių, abejojo Y-10 įsigijimo tikslingumu. Tuo metu jau buvo pasibaigusi „kultūrinė revoliucija“, Kinijoje į valdžią sugrįžę Wang Hongwen’o persekioti santykių su Vakarai gerinimo šalininkai abejojo tokio technologiškai senstelėjusio orlaivio gamybos tikslingumu ir teikė pirmenybę naujesnių orlaivių įsigijimui Vakaruose.

Y-10 projektas oficialiai buvo nutrauktas 1983 m. Jo bandymo ir oficialių pristatymu metu renginiuose neapsilankė nei vienas Kinijos pareigūnas. to priežastimi nurodoma baimė būti susietam su Wang Hongwen’u arba „keturių gauja“. Vienintelis skrydžio bandymams naudotas Y-10 (Reg. Nr. B-0002) buvo pastatytas nuolatinei ekspozicijai prie Dačango karinių oro pajėgų bazės.

1985 m. Šanchajaus Šanchajaus orlaivių gamybos fabrikas gavo licenciją gaminti McDonnell Douglas MD-80 ir atitinkamai aviacijos pramonės pajėgos buvo nukreiptos šio orlaivio gamybos įsisavinimo linkme, kas vėliau sąlygojo Comac ARJ21 sukūrimą.

Yra duomenų, jog buvo svarstoma galimybė Y-10 pagrindu sukurti oro erdvės stebėjimo orlaivį – skraidantį radarą (AWACS).^[3]

Orlaivio elementų nuotraukos
Pilotų kabina
Viršutinė prietaisų panelė
Borto inžinieriaus panelė
Šturmano pritaisai

Techniniai duomenys (Y-10)

Duomenys iš Chinese Aircraft: China’s aviation industry since 1951^[1]

Bendrosios characteristikos

Įgula: 5 (pilotas, antrasis pilotas, borto inžinierius, šturmanas, radijo operatorius)
Keleivių talpa:
- Didelio tankio, viena klasė: 178
- Pilnai ekonominė klasė: 149
- Dvi klasės: 124
Maksimalus naudingasis svoris: 16 700 kg
Ilgis: 42,93 m
Sparno mojis: 42,24 m
Aukštis: 13,42 m
Sparno plotas: 244,5 m²
Svoris:
- tuščio: 58 120 kg
- Maksimalus kilimo : 102 000 kg (kitur nurodoma 110 227 kg)^[3]
Kuro talpa: 51 000 kg
Jėgainė: 4 turboreaktyviniai varikliai „Pratt & Whitney JT3D-3B“, po 84,7 kN traukos

Skrydžio duomenys

Greitis:
- maksimalus: 974 km/h (526 mazgai)
- kreiserinis: 917 km/h (495 mazgai)
- ekonominis kreiserinis: 830–850 km/h (450–460 mazgų)
- tūpimo: 250 km/h (130 mazgų)
Skrydžio nuotolis:
- Su maksimalaus svorio kroviniu: 5 560 km (3 000 jūrmylių)
- Su maksimaliu kuro kiekiu: 8 000 km (4 300 jūrmylių)
Skrydžio lubos: 12 330 m (40 450 pėdų)
Specifinė galia: 0,313

Taip pat. žr

To paties laikotarpio, paskirties ir konfigūracijos orlaiviai

Susiję sąrašai

Siaurafiuzeliažis lėktuvas

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 上海民用航空产业发展研究，P7, ISBN 978 7 313 09555 8
↑ „航空工业六十年：从运十到COMAC919“. 民航资源网. September 27, 2009. Nuoroda tikrinta August 10, 2017.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Gordon, Yefim; Komissarov, Dmitry (2008). Chinese Aircraft:China’s aviation industry since 1951. Manchester: Hikoki Publications. pp. 229–231. ISBN 978-1-902109-04-6.
↑ „Y-10“. globalsecurity.org. Nuoroda tikrinta September 7, 2011.
↑ 运-10研制经纬谈 Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto..
↑ Crane, David (March–April 1981). „The Harrier Jump-Jet and Sino-British Relations“. Asian Affairs. 8 (4): 227–250

[:0-1] 1,0 ^1,1 上海民用航空产业发展研究，P7, ISBN 978 7 313 09555 8

[civilaviationresource-2] „航空工业六十年：从运十到COMAC919“. 民航资源网. September 27, 2009. Nuoroda tikrinta August 10, 2017.

[:1-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Gordon, Yefim; Komissarov, Dmitry (2008). Chinese Aircraft:China’s aviation industry since 1951. Manchester: Hikoki Publications. pp. 229–231. ISBN 978-1-902109-04-6.

[globalsecurity-4] „Y-10“. globalsecurity.org. Nuoroda tikrinta September 7, 2011.

[5] 运-10研制经纬谈 Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto..

[6] Crane, David (March–April 1981). „The Harrier Jump-Jet and Sino-British Relations“. Asian Affairs. 8 (4): 227–250

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]