Sevanas (ežeras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 40°18′N 45°20′E / 40.300°N 45.333°E / 40.300; 45.333

Sevanas
Sevanas šalia Sevano pusiasalio
Sevanas šalia Sevano pusiasalio
Vieta Armėnija
Plotas 1243 km²
Kilmė tektoninė
Vidutinis gylis 26,0 m
Didžiausias gylis 78,4 m
Tūris 33,2 km³
Įteka 28 upės
Išteka Razdanas

Sevanas (arm. Սևան), taip pat žinomas kaip Geharkunikas (Գեղարքունիք), Gehamo jūra (Գեղամա ծով) ir Gokčia (turk. Gökçe) – pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. Telkšo tektoninėje įduboje Armėnijos kalnyne, 1900 m aukštyje virš jūros lygio. Ežerą supa kalnai.

Artanišo ir Noratuso kyšuliai ežerą dalina į dvi dalis – gilesnį, raižytais krantais Šiaurės Sevaną (šiaurės vakaruose) ir seklesnį, lygiu dugnu ir krantais Didįjį Sevaną (pietryčiuose). Šias dalis jungia platus sąsiauris. Giliausia ežero vieta siekia 83 m (netoli Aregunio kalnagūbrio). Šiaurės vakarinėje dalyje seniau buvo Sevano sala, bet sumažinus ežero vandens lygį ji virto pusiasaliu. Ežeras gėlas, žydros spalvos. Druskingumas – 700 mg/l. Vandens skaidrumas – 4,5 m.

Į Sevaną suteka 28 upės, o išteka vienintelis Razdanas (Kuros baseinas). Dėl ant šios upės įrengtų hidroelektrinių kaskados ir intensyvaus vandens naudojimo Sevano vandens lygis nukrito, todėl ežerui papildyti įrengtas 48,6 km ilgio tunelis, kuriuo tiekiamas vanduo iš Arpos upės.

Sevano ežere veisiasi endeminės sevaninės lašišos – išchanai (Salmo ischchan). Taip pat yra sykų, auksinių žuvelių, vėžių. Pakrantėse gyvena gausūs paukščių būriai – armėninės žuvėdros (Larus armenicus), mažosios gulbės, mažosios žąsys, rudės, šalminės antys, kirai kvatokliai. Ežeras ir jo apylinkės įeina į Sevano nacionalinį parką.

Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sevano miestas, aplink išsidėstę keletas mažesnių gyvenviečių. Sevanas – populiarus turistinis ir rekreacinis šalies objektas[1]. Pakrantėse išlikę daug senovinių armėnų vienuolynų, archeologinių radimviečių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 376-377 psl.