Pereiti prie turinio

Sergejus Loznica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sergejus Loznica
Loznica 2014 m.
Gimė 1964 m. rugsėjo 5 d. (62 metai)
Baranovičiai, Baltarusijos TSR, SSRS Sovietų Sąjunga
Sritis
  • kino režisierius
Aktyvumo metai 1996–dabar
Žinomas (-a) už „Donbasas“
„Nuolankioji“
„Maidanas“
VikitekaSergejus Loznica
Parašas

Sergejus Vladimirovičius Loznica (ukr. Сергій Володимирович Лозниця, rus. Сергей Владимирович Лозница, bltr. Сяргей Уладзіміравіч Лазніца, g. 1964 m. rugsėjo 5 d.) – baltarusių kilmės ukrainiečių kino režisierius. Geriausiai žinomas dėl savo dokumentinių ir draminių filmų.[1]

Gimė 1964 m. rugsėjo 5 d. Baranovičių mieste, Baltarusijos TSR. Vėliau jo šeima persikėlė į Kyjivą, Ukrainos TSR, kur baigė vidurinę mokyklą.[2]

1987 m. Loznica baigė Kyjivo politechnikos institutą ir įgijo matematiko specialybę. Nuo 1987 iki 1991 m. dirbo Kibernetikos institute. Taip pat dirbo vertėju iš japonų kalbos. 1991 m. įstojo į Gerasimovo kinematografijos institutą ir 1997 m. jį baigė su pagyrimu.[3]

Baigęs studijas, 2000 m. įsivėlė į dokumentinių filmų kūrimą Sankt Peterburge. 2001 m. su šeima persikėlė gyventi į Vokietiją. 2007 m. Loznica vyko į Kanadą, kad dalyvautų pirmojoje savo filmų retrospektyvoje „Media City“ kino festivalyje. Tai buvo jo pirmasis vizitas į Šiaurės Ameriką.

2010 m. Loznicos filmas „Mano laimė“ buvo atrinktas į 2010 m. Kanų kino festivalio pagrindinį konkursą.[4] 2012 m. jo filmas „Rūke“ varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“ 2012 m. Kanų kino festivalyje.[5][6] Loznicos 2014 m. dokumentinis filmas „Maidanas“ pirmą kartą parodytas 2014 m. gegužės mėnesį Kanų kino festivalyje. Jis pasakoja apie 2013–2014 m. Kyjive vykusias masines protesto akcijas ir jų žiaurų malšinimą.[7] Sukurė filmą „Babij Jaras. Kontekstas“ su Babin Jaro holokausto memorialinio centro pagalba.[8]

2022 m. vasario 28 d. Loznica atsistatydino iš Europos kino akademijos, reaguodamas į jos pareiškimą, kuriame buvo išreikšta „solidarumas su Ukraina“ ir kuris buvo paskelbtas keletą dienų anksčiau, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Atvirame laiške režisierius pasmerkė akademiją už tai, kad ji nesugebėjo „vadinti karą karu, pasmerkti barbariškumą ir pareikšti savo protestą“.[9] 2022 m. kovo 1 d. akademija paskelbė, jog iš Europos kino apdovanojimų pašalins rusų filmus.[10] Tą pačią dieną Loznica pasisakė prieš šį sprendimą, sakydamas: „Daugelis mano draugų ir kolegų, rusų kino kūrėjų, pasisakė prieš šį beprotišką karą. ... Jie, kaip ir mes, yra šios agresijos aukos“, ir ragino „nespręsti apie žmones pagal jų pasus“, o „pagal jų veiksmus“.[11]

2022 m. kovo 19 d. Ukrainos kino akademija paskelbė apie Sergejaus Loznicos pašalinimą už pasipriešinimą Rusijos filmų boikotui. Akademija pareiškė, kad Loznica „ne kartą pabrėžė, kad save laiko kosmopolitu, „pasaulio žmogumi“. Tačiau dabar, kai Ukraina kovoja už savo nepriklausomybę, pagrindinė kiekvieno ukrainiečio retorikos sąvoka turėtų būti jo nacionalinė tapatybė“. Tą pačią dieną Loznica išleido pareiškimą, kuriame sakė: „Buvau nustebęs, kai perskaičiau apie Ukrainos kino akademijos sprendimą pašalinti mane už tai, kad esu kosmopolitas. ... Tik vėlyvuoju stalinizmo laikotarpiu, nuo 1948 iki 1953 m., kai Stalinas pradėjo antisemitinę kampaniją, šis terminas įgavo neigiamą konotaciją sovietų propagandos diskursuose. Pasisakydami prieš kosmopolitizmą, Ukrainos „akademijos nariai“ naudoja būtent šį Stalino išrastą diskursą“. Režisierius akademijos akcentą nacionalinei tapatybei pavadino „nacizmu“ ir „dovana Kremliaus propagandistams“.[12][13][14] Loznica manė, kad jo filmas „Babij Jaras. Kontekstas“ buvo vienas iš veiksnių, nes jame nagrinėjamas ukrainiečių bendradarbiavimas su naciais žydų žudynėse Babin Jare. Akademijos nariai, pasak jo, „turėjo visiškai kitokį požiūrį į Ukrainos istoriją, kurią, kaip jie teigia, žino geriau nei bet kas kitas“.[15]

Vaidybiniai filmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Pavadinimas (orig.) Pavadinimas (liet. k.) Režisierius Scenaristas Prodiuseris
2010 Счастье моё Mano laimė Taip Taip Ne
2012 В тумане Rūke Taip Taip Ne
2017 Лагідна / Кроткая Nuolankioji Taip Taip Ne
2018 Донбас / Донбасс Donbasas Taip Taip Ne
2025 Два прокурори Du prokurorai Taip Taip Ne

Dokumentiniai filmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Pavadinimas (orig.) Pavadinimas (liet. k.)
2002 Портрет Portretas
2005 Блокада Blokada
2009 Представление Pasirodymas
2014 Майдан Maidanas
2015 Событие Įvykis
2016 Аустерлиц Austerlicas
2018 Процесс Procesas
День победы Pergalės diena
2019 Государственные похороны Valstybinės laidotuvės
2021 Бабий Яр. Контекст Babij Jaras. Kontekstas
Mr. Landsbergis
2022 The Natural History of Destruction Natūrali naikinimo istorija
The Kiev Trial Kyjivo procesas
2024 The Invasion Invazija
  1. ↑ „Sergei LOZNITSA“. Cannes Film Festival. Nuoroda tikrinta 2016-06-17.
  2. ↑ „Sergei Loznitsa - Film director“. Nuoroda tikrinta 2016-06-17.
  3. ↑ http://www.russiancinema.ru/template.php?dept_id=3&e_dept_id=1&e_person_id=1291 Archyvuota kopija 2011-11-27 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ http://edition.cnn.com/2010/SHOWBIZ/Movies/05/11/cannes.festival.introduction/ Archyvuota kopija 2011-02-02 iš Wayback Machine projekto. CNN: "Cannes 101: A film festival field guide"
  5. ↑ „2012 Official Selection“. Cannes. Nuoroda tikrinta 2012-04-19.
  6. ↑ „Cannes Film Festival 2012 line-up announced“. timeout. Suarchyvuotas originalas 2012-12-20. Nuoroda tikrinta 2012-04-19.
  7. ↑ filmcomment.com interview sergei loznitsa filmcomment Archyvuota kopija 2015-07-18 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ The tragedy of Babi Yar in the film by Sergei Loznitsa (Russian), by Dmitry Volchek, RFE/RL.
  9. ↑ „Ukraine's Sergei Loznitsa resigns from EFA, criticises Academy's response to invasion“. Screen Daily. 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  10. ↑ Parfitt, Orland (2022-03-01). „EFA to exclude Russian films from European Film Awards“. Screen Daily. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  11. ↑ Keslassy, Elsa (2022-03-01). „Ukrainian Filmmaker Sergei Loznitsa Speaks Against Russian Boycott (EXCLUSIVE)“. Variety. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  12. ↑ Zilko, Christian (2022-03-19). „Sergei Loznitsa, Director Who Stood with Russian Filmmakers, Expelled from Ukrainian Film Academy“. IndieWire. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  13. ↑ Blaney, Martin (2022-03-21). „Ukrainian Film Academy explains decision to expel director Sergei Loznitsa“. Screen Daily. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  14. ↑ Loznitsa, Sergei (2022-03-19). „Sergei Loznitsa's public statement“. Cinéma du Réel. Suarchyvuotas originalas 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.
  15. ↑ Fuller, Graham (2022-03-24). „‘Putin is just the frontman’: Sergei Loznitsa, the Ukrainian film-maker who refuses to be cancelled“. The Guardian (Didžiosios Britanijos anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2023-08-11.