Sent Kitsas ir Nevis

Sent Kitso ir Nevio Federacija

angl. Federation of Saint Kitts and Nevis


Vėliava	Herbas

Himnas: „O, grožio žeme!“

Sent Kitsas ir Nevis žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Basteras

Didžiausias miestas

Basteras

Valstybės vadovai
• karalius
• generalgubernatorius
• premjeras

Karolis III
Edmund Lawrence
Denzil Douglas

Plotas
• Iš viso
• % vandens

261 km² (186)
nedidelis

Gyventojų
• 2017
• Tankis

56 780 (208)
164 žm./km² (64)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2011 (progn.)
0,895 mlrd. $ (183)
15 573 $ (76)

Valiuta

Rytų Karibų doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -4

Nepriklausomybė

nuo JK
1983 m. rugsėjo 19 d.

Interneto kodas

.kn

Šalies tel. kodas

+1-869

Sent Kitsas ir Nevis (angl. Saint Kitts and Nevis), oficialiai Sent Kristoferio ir Nevio Federacija^[1] (angl. Federation of Saint Christopher and Nevis) – salų valstybė Karibų jūroje. Tai mažiausia valstybė Amerikoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų – didesnės Sent Kitso ir mažesnės Nevio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio istorija.

Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Salos nuo seno buvo apgyvendintos vietinių tautų (kalinagų), priklausiusių karibų kalbinei grupei. Jos salas vadino „Liamuigos“ (Sent Kitsas) ir „Ualijė“ (Nevis) pavadinimais. 1493 m. Sent Kitsą pasiekė Kristupas Kolumbas ir ją pavadino Šv. Martyno garbei (San Martin), tačiau dėl kartografinės klaidos vėliau šis pavadinimas atiteko Sint Marteno salai. Sent Kitso pavadinimas kilo nuo Šv. Kristupo vardo (San Cristobal), kurį Amerikos atradėjas greičiausiai buvo suteikęs kažkuriai kitai salai. Nevio pavadinimas kilo nuo ispaniško vieno iš Šv. Marijos titulų – Noestra Siñora delas Neves („Mūsų sniego Mergelė“). Pavadinimas „Sent Kitsas“ pradėtas naudoti nuo XVII a.

1538 m. prancūzai pirmieji bandė kolonizuoti Sent Kitsą (įkūrė Djepo koloniją), bet jų pastangas sugriovė ispanai. 1623 m. koloniją įsteigė anglai (Sendi Pointą), netrukus vėl pradėjo kurtis prancūzai. Jie pasidalino salą ir išžudė daugumą karibų. 1629 m. ispanai dar bandė grąžinti savo valdžią, bet netrukus nebepajėgė konkuruoti su Prancūzijos ir Anglijos galia.

XVII a. dėl salų nuolat varžėsi Anglija ir Prancūzija, tačiau 1713 m. galutinai atiteko Anglijai. Sent Kitsas ir Nevis – pirmosios britų kolonijos Karibų jūroje (nuo XVII a. 3 dešimtmečio). Salos buvo svarbus cukraus gamybos ir eksporto centras.

Iki XIX a. Sent Kitsas bei Nevis sudarė atskiras kolonijas, bet vėliau drauge su Angilija sujungtos į bendrą koloniją. 1967 m. sudaryta asocijuota valstybė Sent Kristoferis-Nevis-Angilija. 1983 m. valstybė tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, o Angilija liko britų valda. 1998 m. buvo surengtas referendumas dėl Nevio pasitraukimo iš federacijos, bet piliečiai balsavo už federacijos išsaugojimą.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio politinė sistema.

Sent Kitsas ir Nevis yra federacinė valstybė, kurioje veikia parlamentinė demokratija. Priklauso Tautų Sandraugai, todėl valstybės vadovu laikomas karalius Karolis III, o jį atstovauja generalgubernatorius. Pagrindinės politinės galios sutelktos ministro pirmininko rankose, kuris vadovauja vyriausybei ir paprastai būna parlamente daugumą turinčios partijos lyderis.

Šalies parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas – turi 14 arba 15 narių. 11 jų renkami visuotiniuose rinkimuose (8 Sent Kitse ir 3 Nevyje), o likusieji paskiriami generalgubernatoriaus. Po paskutinių rinkimų daugumą parlamente turi Sent Kitso ir Nevio Darbo partija.

Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Sent Kitsas ir Nevis priskiriamas „demokratijos su trūkumais“ kategorijai.^[2]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio parapijos.

Valstybę sudaro du federaciniai dariniai – Sent Kitso sala ir Nevio sala. Salos dalijamos į administracines parapijas, kurių šalyje yra 14 (9 Sent Kitse ir 5 Nevyje).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio geografija.

Sent Kitso ir Nevio salos yra vulkaninės kilmės, abiejų centre stūkso po ugnikalnį. Aukščiausias taškas šalyje – Liamuigos kalnas (1156 m). Salas skiria 3 km pločio sąsiauris.

Vyraujanti salų ekosistema – drėgnieji atogrąžų miškai, tačiau pakrantėse yra ir šlapynių, mangrovių. Aptinkama didelė augalijos ir gyvūnijos įvairovė.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas tropinis, visus metus gausiai lyja. Dažni uraganai, darantys milžinišką žalą. Vidutinė mėnesio temperatūra – 18–24 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 700–1200 mm^[3].

Bastero klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	24,5	25,5	25,5	26,5	27	28	28	28	27,5	27,5	25,5	26	26,5
Krituliai mm	51	61	49	71	61	73	87	90	123	172	114	79	1 031
Duomenys: Sent Kitso ir Nevio klimatas, Basteras^[4] 2014 05 18

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio ekonomika.

Sent Kitso ir Nevio ekonomikos ramstis nuo 1970 m. buvo cukrus. Nepaisant to, kad šis produktas vis dar dominuoja šalies ekonomikoje, tokios ekonomikos šakos kaip turizmas dabar užima gan dideles šalies ekonomikos dalis.

Auginamos cukranendrės, ryžiai, batatai, bananai, gaudoma žuvis. Šalies pramonė užsiima turizmu, cukraus, aprangos, avalynės, alkoholinių gėrimų gaminimu, medvilnės, kopros, druskos išgavimu.

Eksportuojami maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tabakas, elektronika, įvairūs įrengimai. Importuojamas kuras. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kanada, Portugalija, Jungtinė Karalystė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio demografija.

Dauguma Sent Kitso ir Nevio gyventojų – juodaodžiai (75,1 %) ir mulatai (5,3 %). Apie 2 % sudaro baltieji, likusius – imigrantai iš Pietų ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų. Vietinių karibų praktiškai neišlikę.

2001 m. 82,4 % Sent Kitso ir Nevio gyventojų buvo krikščionys – anglikonai (20,6 %), metodistai (19,1 %), sekmininkai (8,2 %), Dievo Bažnyčios nariai (6,8 %), katalikai (6,7 %) ir kt. Taip pat šalyje yra rastafarių (1,6 %), musulmonų (0,3 %), hinduistų (0,8 %). 5,2 % gyventojų neseka jokia religija.

Sent Kitso ir Nevio valstybinė kalba yra anglų, tačiau gyventojai bendrauja kreoliniu jos variantu.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio kultūra.

Sent Kitso ir Nevio kultūra panaši į kitų Karibų šalių. Populiarūs karnavalai, gatvės muzika ir šokiai. Populiari kalipso muzika, salsa, džiazas, soka.

Populiariausias sportas – kriketas. Šalies atletai yra Vest Indijos kriketo rinkinės nariai. Taip pat žaidžiamas futbolas, regbis. Sent Kitsas ir Nevis nuo 1996 m. dalyvauja vasaros olimpinėse žaidynėse. Ten šalį atstovauja lengvaatlečiai. Nors ten medalių šalis nėra iškovojusi, Sent Kitso sprinteris Kim Collins yra daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas.