Senosios Įpilties III piliakalnis
| Senosios Įpilties III piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Senosios Įpilties III piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 6 m | ||
| Plotas | 27 × 26 m | ||
| Priešpilis | Papėdės gyvenvietė – 2 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1960, 1963, 1982, 1992, 1996 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5245 / AR527 / | ||
Senosios Įpilties III piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 5245, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR527) – piliakalnis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje (Darbėnų seniūnija), Įpilties ir Graistupio upelių santakoje.
Pasiekiamas Senosios Įpilties šiaurinėje dalyje pavažiavus pro buvusias fermas vakarų puse iš kairės į šiaurės vakarus 300 m, yra 30 m į dešinę šiaurės rytuose, už Įpilties upelio.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio.[1]
Į šiaurės rytus nuo pylimo 2 ha plote aptinkama papėdės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
Piliakalnį labai suardė arimai. Teritorija dirvonuoja, pietrytinis šlaitas apaugęs alksniais.
300 m į pietvakarius yra Senosios Įpilties piliakalnis, 1,5 km į šiaurės vakarus – II piliakalnis, vadinamas Karių, Karo kalnu, o 1 km į rytus – Naujosios Įpilties alkakalnis (Alkos kalnas). Į vakarus nuo piliakalnio priešingame Graistupio šlaite stūkso mitologinis Aukuro akmuo, iš po kurio išteka šaltinis. Už akmens prasideda Senosios Įpilties piliakalnio papėdės gyvenvietė.[2]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – LII (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – MMT (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – KPC (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1996 m. – Gintautas Zabiela.
Rasta apdegusio molio tinko fragmentų.[3]
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.[4]
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu.[5]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Gruobinios pilis 44 km Senosios Įpilties II piliakalnis 1,5 km |
Apuolės piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 20 km Kalvių piliakalnis 12 km |
| ||||||||
|
Mosėdžio piliakalnis 21 km Laivių piliakalnis 23 km | ||||||||||
| Senosios Įpilties piliakalnis 0,3 km Nagarbos piliakalnis 20 km Senkų piliakalnis 21 km |
Kurmaičių piliakalnis 22 km | Auksūdžio piliakalnis 7 km Kartenos piliakalnis 28 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gintautas Zabiela. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.). - Kultūros paminklai. - Vilnius, 2001. - T. 8. - P. 33 (Nr. 26)
Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. - Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2005. - T. 1. - P. 464–465 - ↑ Lietuvos piliakalniai: Atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 464–465
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8-28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita . - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 187. - L. 8
- ↑ Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius. - P. 500
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 137