Senoji sakmė: kai Saulė buvo dievas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senoji sakmė:
kai Saulė buvo dievas

PavadinimasStara baśń:
Kiedy słońce było bogiem
Kilmės šalis Lenkija
RežisieriusJerzy Hoffman
Prodiuseris (-iai)Jerzy R. Michaluk
Jerzy Hoffman
Scenaristas (-ai)Józef Hen
Jerzy Hoffman
KompozitoriusKrzesimir Debski
Metai2003 m.
Žanrasistorinė veiksmo drama
Trukmė135 min.
Kalbalenkų
IMDb įrašas

Senoji sakmė: kai Saulė buvo dievas (lenk. Stara baśń: Kiedy słońce było bogiem) – 2003 m. lenkų istorinis veiksmo filmas, režisuotas Jeržio Hofmano. Filmas remiasi 1876 m. Juzefo Ignaco Kraševskio romanu „Senoji sakmė“ (Stara baśń).

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filme vaizduojamos IX a. slavų pagonių gentys, gyvenusios ten, kur dabar yra Lenkija. Žiaurus kunigaikštis Popielas turi perleisti valdžią savo mirusio brolio sūnums, tačiau žmonos paragintas ryžtasi juos nužudyti, o sosto paveldėtoju paskelbti savo sūnų. Kariuomenės generolas Piastas pastebi klastą ir pasipriešina Popielui. Piastą nuo Popielo karių išgelbsti jaunas karys Zemovitas, grįžęs į gimtinę iš vikingų šalies. Jis įsimyli vietinio pirklio Višo dukterį Dzivą, tačiau ji tėvo nurodymu paskirta būti šventosios ugnies sergėtoja. Popielo bendražygis Smerda už Piasto priglaudimą nužudo Višą. Apylinkių valstiečiai, vadovaujami Piasto ir Zemovito sukyla prieš Popielą, tačiau šis pagalbon pasikviečia vikingus. Sukilėliai nugali vikingus ir gudrybe sunaikina Popielo pilį. Kunigaikštis pasislepia bokšte, tačiau jo sūnus netyčia nusinuodija, o visas maisto atsargas sunaikina pelės. Popielas žūva nutrenktas žaibo, o Piestas tampa naujuoju kunigaikščiu.

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo