Seniškio šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
55°23′33″š. pl. 26°20′35″r. ilg. / 55.3924°š. pl. 26.3431°r. ilg.
Seniškio šv. Petro ir Povilo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Seniškio bažnyčia | |
| Savivaldybė | Ignalinos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Taujūnai |
| Adresas | Taujūnų g. 36 |
| Įkurta | 1511 m. |
| Nugriauta | 1915 m. |
Seniškio šv. Petro ir Povilo bažnyčia – buvusi bažnyčia, stovėjusi Seniškio II apylinkėse, dabartinio Taujūnų kaimo teritorijoje.[1] Liaudies architektūros stiliaus.[2] Išlikusi buvusi bažnyčios varpinė, dabar – Taujūnų kapinių koplyčia.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
1511 m. Barbora Narbutavičienė su sūnumis Kristupu ir Motiejumi fundavo Seniškio bažnyčios statybą.[1] Ji pavadinta Seniškio šv. Petro ir Povilo vardu.[4] 1522 m. prelatas Jonas Albinosas atliko Vilniaus vyskupijos bažnyčių surašymą ir aprašymą, kuriame Seniškio bažnyčia minima vienintelė apylinkėse (Daugėliškio bažnyčia dar nebuvo įkurta).[1] Ji buvo parapinė bažnyčia.[5][6]
1626 m. Vilniaus vaivada Vaitiekus Goštautas apibrėžė bažnyčios teises, palikdamas tik koplyčią,[4] kuri buvo Goštautų įsteigtos Daugėliškio bažnyčios filija.[1] Seniškis buvo klebonijos palivarkas.[6] 1776 m. koplyčia atstatyta.[4]
1915 m. medinė Seniškio bažnyčia sudegė ir nebebuvo atstatyta.[4] Tuomet nukentėjo ir šventoriuje stovėjusi varpinė, dingo joje kaboję varpai. XX a. pabaigoje varpinėje įrengta Taujūnų kapinių koplyčia.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medinė bažnyčia buvo iš 2 dalių – navos ir siauresnės bei žemesnės presbiterijos. Liaudies architektūros stiliaus, fasadas turėjo klasicizmo bruožų (4 piliastrų imitacija ir trikampis frontonas). Jo viršuje uždėtas mažas stačiakampis bokštelis su puošniu geležiniu kryžiumi.[2]
Šventoriaus kampe buvusi maža medinė varpinė, sudėta iš 3 palaipsniui mažėjančių kubų. Mediniai šventoriaus vartai uždengti gulsčiu stogeliu, panašiai kaip senųjų ūkininkų sodybose.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Daugėliškis (Didysis Daugėliškis). 2024-01-24, Voruta.lt (tikrinta 2025-11-30).
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Seniškio šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Lietuvos bažnyčios, T. 5, D. 1. – Čikaga, ALBL, 1985. // psl. 293
- ↑ Sveiki atvykę į Daugėliškio kraštą. Senukurojus.lt (tikrinta 2025-11-30).
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Seniškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 725 psl.
- ↑ Sieniszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 561 psl. (lenk.)
- ↑ 6,0 6,1 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 554