Sen Lo
| Sen Lo pranc. Saint-Lô | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija |
| Regionas |  Normandija |
| Departamentas | Manšas |
| Gyventojų | 19 373[1] |
| Plotas | 23,2 km² |
| Tankumas | 835 žm./km² |
| Altitudė | 14 m |
 Vikiteka | Sen Lo |
Sen Lo (pranc. Saint-Lô) – miestas šiaurės vakarų Prancūzijoje, Normandijoje, Kotanteno pusiasalyje, prie Viro upės. Manšo departamento centras. Keliai į Šerbūrą, Bajo, Virą, Vildje le Pualį, Kutansą. Elektrotechnikos, elektronikos, siuvimo, kosmetikos, maisto (pieno) pramonė, automobilių kėbulų gamyba. Žemės ūkio produkcijos prekyba. Turizmas. Apylinkėse plėtojama žirgininkystė.[2]
Veiki dailės (yra XVI a. gobelenų), Normandijos bokažo muziejai, biblioteka, teatras. Yra XIII a. gotikinė Švč. Dievo Motinos bažnyčia, viduramžių įtvirtinimų liekanos.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galų-romėnų laikais vietovė vadinta Briovera (lot. Briovera), bet VIII a. pervadinta čia gyvenusio Kutanso vyskupo Šv. Laudo garbei. 890 m. miestą nusiaubė vikingai. Sen Lo buvo svarbus Normandijos įtvirtintasis miestas, iki 1576 m. priklausęs Kutanso vyskupams. Nusiaubtas per 1337−1453 m. Šimtametį karą, o 1562 m. užimtas hugenotų.[2] 1795 m. Manšo departamento sostinė iš Kutanso perkelta į Sen Lo.[3]
XIX a. pr. įrengtas kanalas link Kotanteno pusiasalio uostų, o 1858 m. nutiestas Paryžiaus–Šerbūro geležinkelis.[2]
Per II pasaulinį karą, 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, Sen Lo miestas buvo visiškai sugriautas. Liepos 18 d. užimtas amerikiečių. Po 1948 m. miestas atstatytas (įskaitant bažnyčią ir viduramžių įtvirtinimus).[3]
Sen Lo griuvėsiai po II pasaulinio karo
Varpinė
Švč. Dievo Motinos bažnyčia
Beševelio gatvė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Saint-Lô, citypopulation.de
- 1 2 3 4 Saint-Lô. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- 1 2 Saint-Lô. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.