Selkirkreksas
Selkirkreksas (angl. Selkirk Rex) – kačių veislė. Populiari JAV, Europoje beveik nežinoma.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1987 m. JAV neveislinių kačių vadoje aptiktas garbanoto kailio kačiukas. Atsirado entuziastų, norinčių išvesti naują veislę – kačiukas kryžmintas su persų katėmis. Tai daryta sąmoningai: dauguma reksų tipo kačių (vokiečių reksai, devonreksai, kornreksai) yra liesos ir laibos. Selkirkreksai, tuo tarpu, yra kresnos, masyvios stambių kaulų katės apvalia galva.
Garbanoto selkirkrekso kailiuko genas yra dominuojantis, todėl pirma selkirkreksų ir persų kačių karta buvo vien garbanoti kačiukai. Tiesa, buvo tiek ilgaplaukių, tiek trumpaplaukių jauniklių.
Tai dar nenusistovėjusi veislė. Selkirkreksai kryžminami ir su egzotiškosiomis bei Amerikos trumpaplaukėmis katėmis, norint pataisyti galvos formą.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai draugiškos, meilios ir švelnios katės. Mėgsta žmonių draugiją, puikiai tinka vaikams. Gerai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis. Žvitrios, mėgsta karstytis. Jei nuo mažens auga kambaryje, suaugusios nesiveržia į lauką.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Selkirkrekso kūnas stačiakampio formos, kresnas. Tai raumeningos, stambių kaulų katės. Kojos vidutinio ilgumo, letenos didelės ir apvalios. Uodega stora, galas bukas.
Galva apvali, plati, tarp akių matysi įdubimas. Ausys gana toli viena nuo kitos, vidutinio dydžio, apskritais galiukais. Akys didžiulės, apvalios, tarp jų didelis tarpas.
Tiek trumpaplaukių, tiek ilgaplaukių selkirkreksų kailis su poplaukiu, minkštas, stangrus. Kačiukai gimsta garbanoti, bet jiems sulaukus maždaug šešių mėnesių, garbanėlės dingsta. Jos vėl atsiranda, kai kačiukams būna nuo aštuonių iki dešimties mėnesių. Kailis gali formuotis net dvejus metus.
Suaugusios katės uodegos ir „apykaklės“ plaukai labiau garbanoti nei kitų kūno vietų. Nugaros garbanų struktūrą ir gausą lemia klimatas ir hormoniniai pokyčiai. Ūsai visada raityti.
Selkirkreksai būna įvairių spalvų bei raštų. Būna ir gamtinių spalvų, būdingų paprastoms neveislinėms katėms (rausvos, juodos, baltos ir melsvos), ir su žymėmis kaip Siamo katės. Akys būna įvairių spalvų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.