Sekso robotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moteriškas antropomorfiškos sekso lėlės modelis.

Sekso robotas – antropomorfiška robotizuota sekso lėlė, pasižyminti sąlyginiu dirbtiniu intelektu, turinti žmogišką pavidalą ir gebanti imituoti jam būdingus judesius bei elgesį.[1] Nors šiuo metu egzistuoja keletas sekso lėlių, galinčių turėti ribotą pokalbį, visiškai animuotų sekso robotų nėra. Kai kurie įrenginiai gali kalbėti, rodyti atitinkamas veido išraiškas bei reaguoti į prisilietimą. Ši robotikos sritis labiau orientuota į moteriškų modelių kūrimą, kurių tikslinė auditorija – vyrai, tačiau yra ir vyriškų modelių variantų. Išskiriamas robotų fetišizmas.

Sekso robotų kūrimas išlieka kontroversija, jų šalininkams neretai keliami moraliniai klausimai.[2][3] 2015 m. etikė robotų klausimais profesorė Keflin Ričardson (Kathleen Richardson) ragino drausti antropomorfiškų sekso lėlių kūrimą manydama, kad pastarosios normalizuoja santykius su robotais ir nužmogina moteris.[4][5] Klausimai, susiję su etika, pasekmėmis ir teisinėmis reguliacijos priemonėmis, aktualūs ligi šiol. Pasak „Responsible Robotics Foundation“, sekso robotai galėtų būti naudojami žmonių, esančių slaugos namuose, su negalia arba be partnerio, intymiems poreikiams patenkinti.[6] Fondo teigimu, maždaug du trečdaliai vyrų ir trečdalis moterų mano, kad galėtų savarankiškai naudotis sekso robotais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antropomorfiško roboto vizualizacija 1954 m. mokslinės fantastikos leidinyje „Galaxy“

Pirmieji sekso robotų prototipai siekia dar XVI a., kuomet prancūzų bei ispanų jūrininkai kurdavosi ranka siūtas medžiagines lėles, kartais gamintas ir iš senų rūbų bei odos, skirtas masturbacijai.[7] Daugelis akademikų mano, jog šios ankstyvosios lėlės yra tiesioginės šiuolaikinių sekso lėlių pirmtakės. Kuriant modernios sekso lėlės išvaizdą remtasi Hanso Belmos (Hans Bellmer), Mano Rėjaus (Man Ray) bei Salvadoro Dali (Salvador Dalí) kūryba.[8]

1968 m. pripučiamos lėlės pirmą kartą buvo reklamuojamos pornografiniuose žurnaluose, jas buvo galima įsigyti paštu. Šios sekso lėlės buvo pripučiamos oru ir pasižymėdavo trimis angomis ties burna, makštimi ir išange. Tačiau šios lėlės nebuvo tvarios nuolatiniam naudojimui. Siekiant padidinti sekso lėlių patvarumą ir padaryti šias panašesnes į žmogų, XX a. 8 deš. gamyboje pradėtas naudoti lateksas bei silikonas.[9]

Potencialus pritaikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie akademikai, kaip Hojatas Abdolahis teigia, jog šie robotai gali tapti „robotais partneriais“, kurie padeda seniems žmonėms, sergantiems demencija bei depresija. Pasak tyrimo, kuriame dalyvavo garbaus amžiaus pacientai, respondentai parodė ilgalaikį susidomėjimą intymiais robotais.[10] Anot mokslininko, tyrimo dalyviai su draugu robotu sugebėjo užmegzti prasmingus santykius. Bioetikės Nensi Džeker (Nancy S. Jecker) manymu, vyresni asmenys su negalia turi lytinių problemų ne tik dėl fizinių pokyčių, kuriuos lemia senatvė ar ligos, bet ir dėl socialinės stigmos bei aplinkinių paniekos. Mokslininkė aiškina, kad šie robotai yra būdas „palaikyti [asmens teisę į] orumą“, kurie padeda ir kovoje su diskriminacija dėl amžiaus bei negatyviu požiūriu į seksualinį aktyvumą vėlyvame amžiuje.[11]

Kai kurie gamintojai tvirtina, kad sekso robotų atsiradimas kalėjimuose padėtų kovojant su seksualine prievarta prieš kalinius bei lytine frustracija. Kaltiniai dažnai kenčia, nes yra atskirti nuo savo gyvenimo partnerio ir dėl to neretai seksualiai išnaudoja silpnesnėje pozicijoje esančius nusikaltėlius. Šiai nuomonei pritaria ir Oliveris Bendelis (Oliver Bendel), kurio įsitikinimu sekso robotai galėtų būti atsakymas į seksualinės sveikatos problemas įkalinimo įstaigose.

Kiti gamintojai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad sekso robotai galėtų pasitarnauti ir asmenims, dirbantiems toli nuo namų, tokiems kaip tolimų reisų sunkvežimių vairuotojai ar naftos gręžimo bokštų darbuotojai.[12] Šios lėlės gali būti naudingos ir sprendžiant nepageidaujamo nėštumo, lytiškai plintančių ligų bei seksualinės prievartos viešnamiuose problemas.[13]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gurley, George. „Is this the dawn of the sexbots? (NSFW) [Ar tai – sekso robotų aušra?“. Vanity Fair. Originalas archyvuotas 2015-04-16. Nuoroda tikrinta 2022-06-02
  2. „Robot sex: social and ethical implications [Seksas su robotu: socialinės ir etinės išvados]“. Danaher, John; McArthur, Neil, 1972-. Kembridžas, MA. ISBN 978-0-262-34198-1. OCLC 1005978964.
  3. Balistreri, Maurizio, 1970- (2018). „Sex robot: l'amore al tempo delle macchine [Sekso robotas: meilė mašinų laikais]“ (Italų kalba). Roma. ISBN 978-88-6044-552-0. OCLC 1081098188.
  4. „Intelligent machines: Call for a ban on robots designed as sex toys [Išmaniosios mašinos: raginimas drausti robotus, kurie kuriami kaip sekso žaislai]“. BBC News. Originalas archyvuotas 2015-09-15. Nuoroda tikrinta 2022-06-02.
  5. Danaher, John; Earp, Brian; Sandberg, Anders. „Should We Campaign Against Sex Robots? [Ar mes turėtume protestuoti prieš sekso robotus?]“. Robot Sex. The MIT Press. Originalas archyvuotas 2017-10-20.
  6. „FRR Report: Our Sexual Future With Robots. Responsible Robotics“ Archyvuota kopija 2021-02-24 iš Wayback Machine projekto.
  7. Ferguson, Anthony (2010). The Sex Doll: A History. McFarland. ISBN 978-0-7864-4794-7.
  8. Beck, Julie (2014-08-06). "A (Straight, Male) History of Sex Dolls". The Atlantic.
  9. Ferguson, Anthony. The Sex Doll: A History. McFarland, 2010. p 31. ISBN 978-0-7864-4794-7
  10. Abdollahi, Hojjat; Mollahosseini, Ali; Lane, Josh T.; Mahoor, Mohammad H. (2017-11). „A pilot study on using an intelligent life-like robot as a companion for elderly individuals with dementia and depression.“ (anglų k.). 2017 IEEE-RAS 17th International Conference on Humanoid Robotics (Humanoids): 541–546 p. arXiv:1712.02881. Bibcode:2017arXiv171202881A. doi:10.1109/humanoids.2017.8246925. ISBN 978-1-5386-4678-6. S2CID 1962455.
  11. Jecker, Nancy S. (2021-01-01). „Nothing to be ashamed of: sex robots for older adults with disabilities.“ (anglų k.). Journal of Medical Ethics. 47 (1): 26–32 p. doi:10.1136/medethics-2020-106645. ISSN 0306-6800. PMID 33199655. S2CID 226968093.
  12. Adams, James (2019-06-17). „The sexbot apocalypse.“ (anglų k.). Spectator USA. Nuoroda tikrinta 2019-07-18.
  13. Döring, N.; Pöschl, S. (2018-07-01). „Sex toys, sex dolls, sex robots: Our under-researched bed-fellows.“ (anglų k.). Sexologies. Sexualité et nouvelles technologies Sexuality and new technologies. 27 (3): e51–e55. doi:10.1016/j.sexol.2018.05.009. ISSN 1158-1360. S2CID 150027875.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]