Sausašilio–Tumiškės miškai

Sausašilio miškas Visagino ežero pakrantėje

Sausašilio miškas

Sausašilio-Tumiškės miškai – miškai šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų, Ignalinos rajonuose ir Visagino savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Dūkšto, aplink Visaginą, tarp Drūkšių, Luodžio ir Samavo ežerų. Priklauso Zarasų miškų urėdijai (Tumiškės, Smalvų girininkijoms) ir Ignalinos miškų urėdijai (Dūkšto, Gaidės girininkijoms). Apima 127 km² plotą.

Miškų masyvą sudaro 11 miškų: Tumiškės, Sausašilio, Gintėnų, Sedulos, Gaidės, Gailiutiškės, Karačiūnos, Magūnų, Salų ir kt. Paviršius kalvotas, daubotas. Būdingi dirvožemiai – jauriniai silpnai sujaurėję, velėniniai jauriniai smėliai bei priesmėliai ir žemapelkiniai durpžemiai. Gausu ežerų (52): Šventas, Visaginas, Smalvas, Smalvykštis, Asavas, Dūkštas, Luodykštis, Kampinis ir kt. Šiaurės rytuose yra pelkių, iš kurių didžiausia – Smalvykščio. Mišku teka Šventoji, taip pat teka Drūkšių ežero baseinui priklausantys upeliai (Gulbinė, Smalva, Karačiunka).

Medynai:

• pušynai: 78 %
• beržynai: 15 %
• eglynai: 6 %
• juodalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 31 % medynų, pusamžiai medžiai 58 %, pribręstantys 7 %, brandūs 4 %.

Sausašilio-Tumiškės miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, elniai, vilkai, kiškiai, usūriniai šunys, lapės, voverės, kiaunės, barsukai, ūdros, bebrai, ondatros, yra įvairių plėšriųjų, vandens ir pelkių paukščių. Auga retos augalų rūšys, gausu uogų, grybų, vaistinių augalų. Vakarinė miško pusė saugoma Gražutės regioniniame parke (Smalvo-Smalvykščio, Gražutės draustiniai), rytuose yra Visagino botaninis draustinis.

Miškuose yra 8 pilkapiai, prie Smalvykščio stūkso Vitkūnų piliakalnis. Masyvą kerta Vilniaus–Daugpilio geležinkelis, plentai  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai ,  113  Dūkštas–Visaginas . Miške įsikūrusios gyvenvietės: Visaginas, Žagarinė, Marceliškis, Drobiškės, Tumiškė, Kaziūriškės, Girutiškė II, Taboras, Ramybė, Karačiūna, Paberžuonė, Ąžuolynė, Platumos, Lapušiškė, Makaravas, Skryteliai ir kt.