Saulutė Stanislava Kisarauskienė
Saulutė Stanislava Kisarauskienė (g. 1937 m. birželio 2 d. Kaune) – Lietuvos grafikė, tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960 m. baigė tekstilę Lietuvos dailės institute. 1970–1982 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete. 1994 m. įsteigė V. Kisarausko labdaros fondą.
Vyras Vincas Kisarauskas. Dukra Aistė Kisarauskaitė, sūnus Danielius Kisarauskas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė estampų (ciklai „Arlekinai“, nuo 1961 m., „Šekspyro temomis“ 1962–1964 m., „Vilniaus motyvai“ 1965–1969 m., „Graikų tragedijos motyvai“ 1972–1979 m., Visiškoje tyloje, nuo 1979 m., „Prisiminimai“ 1982–1985 m.), ekslibrisų (V. Kisarausko, 1967 m., A. Tornau, 1974 m., D. Thiel, 2000 m.), knygų iliustracijų (Eduardas Mieželaitis. Autoportretai. Aviaeskizai 1961 m.), nutapė paveikslų („Figūra“ 1966 m., „Prie stalo“ 1968 m., „Kaukės“ 1969 m., „Kompozicija“ 1977 m., „Langas“ 1978 m., „Tarp juodo ir balto“ 1982 m.). Plėtoja monotipijos, moliotipijos, oforto, akvatintos, sausosios adatos, kartono, medžio raižinio, įvairias mišrias technikas. Grafikos kūriniams budinga improvizacija, grakščios linijos, įvairių faktūrų deriniai, tapybai – minimali spalvų gama, monumentalumas.
Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje (individualios Vilniuje 1965 m., 1982 m., 1988 m., 1993 m., 1995 m., 1998 m.) ir užsienyje (Budapeštas, Krokuva, Malborkas, Torontas, Paduja). Kūrinių turi Lietuvos (Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus), Lenkijos, Rusijos, JAV muziejai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Saulutė Stanislava Kisarauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 173 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saulutė Stanislava Kisarauskienė Archyvuota kopija 2004-06-05 iš Wayback Machine projekto.