Saulius Kanišauskas
 |
Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Saulius Kanišauskas, rašytojas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1945 m. birželio 1 d. (tikroji gimimo data 1945 m. spalio 19 d.) Raudonėnų kaime Jurbarko rajone.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyveno Raudonėnų kaime, Raudonėje (Jurbarko raj.), Godlaukio kaime (Raseinių raj.), Jurbarke, Jonavoje, Kuršėnuose, Šiauliuose, Kaišiadoryse, nuo 1982 m. Vilniuje. 1962 m. baigė Kuršėnų vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą studijuoti astrofiziką.
1964 m. susituokė su bendraklase Irena Turauskaite. Tais pačiais metais buvo paimtas tarnauti į sovietinę armiją. Grįžęs 1967 - 1977 m. dirbo Kaišiadorių rajono Pravieniškių vidurinėje vakarinėje (pamaininėje) mokykloje fizikos ir astronomijos mokytoju, tęsė studijas Kauno politechnikos institute, kur įgijo radijo inžinieriaus specialybę. Vienerius metus dirbo ir Kauno radijo gamyklos centrinėje laboratorijoje radijo aparatūros reguliuotoju.
1977-1992 m. – Vilniaus planetariumo direktorius ir lektorius. Planetariumo veikla pagarsėjo visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jame ėmė veikti Vilniaus fantastų klubas „Dorado“, daug dabar žinomų mokslininkų, politikų, žurnalistų, rašytojų savo kūrybinę veiklą pradėjo šiame klube ir Planetariumo (kartu su klubu „Dorado“) rengiamuose konkursuose „Visata ir žmogus“. Pastatytas naujas Planetariumo pastatas, įrengta moderni aparatūra. Jo pastangų dėka Lietuvos „Žinijos“ draugijai priklausęs Vilniaus planetariumas perduotas Teorinės fizikos ir astronomijos institutui.
1992 m. išrinktas Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku, šiose pareigose dirbo iki 2004 m. Dirbant „Žinijos“ draugijos vadovo pareigose prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos Biblijos draugija, „Gaublio“ ir „Naujosios Romuvos“ klubais.
1993 m. apgynė disertaciją „Žmogaus ir kosmoso ryšiai šiuolaikiniuose gamtos moksluose: filosofiniai aspektai“, tapo humanitarinių mokslų daktaru filosofijos srityje.
1999–2000 m. dėstė psichologijos filosofijos kursą Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos didaktikos katedroje.
2000 - 2019 m. dirbo Lietuvos teisės universiteto (dabar – Mykolo Romerio universitetas) Filosofijos katedroje (dabar - Humanitarinių mokslų institutas) docento, profesoriaus pareigose.
2004 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 2015 m. – profesoriaus vardas. 2019 m. suteiktas Mykolo Romerio universiteto afilijuotojo profesoriaus statusas.
1994–1998 m. – Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) viceprezidentas, vadovavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo įstatymo projekto rengimui, redagavo LSŠA periodinį leidinį „Savišvieta“. 2020 m. suteiktas LSŠA garbės nario vardas.
1977-1989 – LKP narys, nuo 1989 m. nepartinis.
Mokslinė ir kūrybinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moksliniai interesai: mokslo filosofija, moralės filosofija, aksiologija (filosofinė vertybių teorija). Išleisti pirmieji Lietuvoje šioms filosofijos kryptims skirti vadovėliai. Daugiausia dėmesio skirta filosofinėms sinergetikos, socialinių technologijų ir vertybinėms problemoms. Išskirtinis mokslinių tyrimų bruožas – transdisiplininė metodologija, siekianti suvienyti humanitarinius, socialinius ir gamtos mokslus. Visą gyvenimą dominusi mokslo ir religijos santykių problema išanalizuota monografijoje „Mokslas, religija ir religinis jausmas“.
Be devynių mokslinių knygų išleistos devynios mokslą ir filosofines bei etines problemas populiarinančios knygos. Knyga „Kur jūs, ateiviai iš kosmoso?“ yra pirmoji šia (paleokosmonautikos) tema knyga visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Knygos „Parapsichologija“ ir „NSO fenomenas: dvidešimt ir viena hipotezė|“ – pirmosios šia tema Lietuvoje. Skaityta daugiau kaip 1000 viešų paskaitų astronomijos, kosmonautikos, filosofijos, religijotyros, etikos tematika. Knygose, laikraščiuose, žurnaluose ir interneto portaluose paskelbta apie 200 mokslą bei filosofiją populiarinančių straipsnių ir interviu, pasisakyta radijo ir TV laidose. 2000-2001 metais – kabelinės televizijos „Vinita“ laidos „Politikos slėpiniai“ autorius ir vedėjas.
Greta organizacinės, mokslinės, mokslo populiarinimo ir švietimo veiklos užsiėmė literatūrine veikla. Keliolika apsakymų paskelbta laikraščiuose, žurnaluose, almanachuose. Pjesę „Palaidosim Ievą“ įsigijo LTSR Kultūros ministerija. Pjesę „Durys“ Lietuvos teatrų sąjunga pristatė Europos dramaturgų konkursui, ji išversta į vokiečių kalbą. Išleista fantastinė apysaka „Žvaigždinio byla”, romanas „Atsibusk, Kalistratai”.
2018 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.[1]
Už aktyvią neformaliojo švietimo veiklą apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu, keliais Lietuvos Mokslų akademijos padėkos raštais.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona Irena, anglų kalbos mokytoja, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos narė. Duktė Jurga Cibulskienė – lingvistė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė. Sūnus Saulius – informologas, įvairių Lietuvos įmonių projektų bei pardavimų vadovas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1. Planetų tyrimai kosminiais aparatais. Visata ir mes. Vilnius: Mokslas, 1982, p. 69-102
2. Astrologija ir mokslinis ateities numatymas. Pokalbiai apie pasaulėžiūrą. Vilnius: Mintis, 1984, p. 44-78.
3. Antropinis principas kosmologijoje (Medžiaga lektoriams). Vilnius, Žinija, 1986.
4. Kur jūs, ateiviai iš kosmoso? Vilnius: Mokslas, 1988.
5. Nežemiškų civilizacijų paieškų (SETI) programa: filosofinės ir metodologinės problemos (Medžiaga lektoriams). Vilnius: Žinija, 1989.
6. Kosminių civilizacijų bendravimo prasmė. Lietuvos dangus. Vilnius: Mokslas, 1989, p. 133-150.
7. Parapsichologija. Vilnius: Vilniaus planetariumas, 1991.
8. Žvaigždinio byla (Fantastinė apysaka). Vilnius: Victoria, 1992.
9. Vydūnas ir šiuolaikiniai gamtos mokslai. Vydūnas lietuvių kultūroje. Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1994, p. 107-112.
10. Moteris ir meilė. Aforizmai, mintys, patarlės. Vilnius: Žinija, 1995.
11. Likimo anatomija. Nestebuklingi stebuklai. Kaunas: Gardenija, 1998.
12. Jūsų laimės paslaptys. Kaunas: Gardenija, 1998.
13. Likimo anatomija. Laiptai į dangų. Kaunas: Gardenija, 2000.
14. NSO fenomenas: dvidešimt ir viena hipotezė. Kaunas: Gardenija, 2000.
15. Likimo anatomija. Laimė mūsų rankose. Kaunas: Gardenija, 2001.
16. Keli štrichai Pauliaus Slavėno portretui. Akademikas Paulius Slavėnas. (Sudarytoja S. Matulaitytė). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001, p. 99-102.
17. Antanas Juška ir Vilniaus planetariumas. Astronomas Antanas Juška (Sudarytoja S. Matulaitytė). Vilnius: Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, 2002, p. 123-128.
18. Globalizacija kaip sinergija ir lietuvių tautos išlikimo problema. Globalizacija: taikos kultūra, žinių amžius, visuomenė, tolerancija. (Monografija. Sudarytoja ir moksl. redaktorė J. Morkūnienė).Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 247-254.
19. Filosofija ir psichologija: santykis ir pasaulėvaizdžio kontekstai (Monografija). Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
20. Anoniminės kultūros grėsmė ir universitetinės studijos. Šiuolaikinė filosofija: globalizacijos amžius. (Monografija. Sudarytoja ir moksl. redaktorė J. Morkūnienė). Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004, p. 97-113.
21. Problemų sprendimas grupėmis filosofijos seminaruose. Andragogikos taikymas universitetinėse studijose (Mokomoji knyga). Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004.
22. Likimo anatomija. Nestebuklingi stebuklai (3-čias pataisytas leidimas). Kaunas: Gardenija, 2004.
23. Jūsų laimės paslaptys (3-čias iš esmės papildytas ir pataisytas leidimas) Kaunas: Gardenija, 2005.
24. Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai. Filosofiniai ir moksliniai aspektai (Monografija). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.
25. Moralės filosofijos pagrindai (Vadovėlis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.
26. Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos (Monografija. Sudarytojas, atsakingas redaktorius ir autorius S. Kanišauskas). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011.
27. Filosofinės socialinio modeliavimo problemos: teorija, praktika, siekiai, vertybės (Monografija). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013.
28. Aksiologijos įvadas (Vadovėlis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014.
29. Atsibusk, Kalistratai (Romanas). – Vilnius: Žuvėdra, 2017.
30. Žinija, pažinimas ir vertybių kaita. Žinija kaip vertybė ir vertybių kaita. Vilnius: Naujoji Romuva, 2017, p. 11-22.
31. Mokslo filosofijos pagrindai (Vadovėlis). Vilnius: Registrų centras, 2018.
32. Mokslas, religija ir religinis jausmas (Monografija). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019.
33. Racionali mistika. Eva Tombak, Ar čia kas nors yra? Vilnius: Skanios knygos, 2021, p. 479-491.
34. Iškilusis lietuvių mokslo filosofas. Viršukalnės. Profesoriui Juozui Algimantui Krikštopaičiui atminti. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondas, 2022, p. 151-153.
35. Sapnuoti gyvenimo prasmę. Vilnius: Žuvėdra, 2025.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Saulius Kanišauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-06-24.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visuotinė lietuvių enciklopedija. Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. – T. 3. – p. 212.
Kas yra kas Lietuvoje. 2004. – Kaunas : Neolitas, 2004.
Kuršėnų enciklopedija. – Vilnius : Žuvėdra, 2005.
Rumbinas, Stasys, Raimonda Rumbinaitė. Šimtas gyvenimų ir tūkstančiai darbų. Šauliai : Saulės delta, 2003. – p. 158–161.
Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Jurbarkas. – Kaunas : Neolitas, 2009.
Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla. 70 metų. – Kuršėnai, 2010. – p. 61–63.