Saulės energetikos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Saulės energetikos teisė - saulės energijos ūkio teisė, atsinaujinančių išteklių energetikos teisės pošakis; visuma teisės normų, reguliuojančių saulės (šviesos ir šilumos) energijos ūkio visuomeninius santykius, saulės energijos tiekimo klausimus, nustatančių saugumo ir patikimumo reikalavimus, saulės energetikos valstybinio valdymo sistemą.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos saulės energetikos teisė.

Lietuvoje saulės energijos ūkį reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Šio įstatymo uždavinys saulės elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų - saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą.

Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams taikomi supaprastinti reikalavimai.

Saulės šilumos energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra sertifikuotos remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas.

Nustatyta tvarka atestuojami saulės šviesos ir saulės šilumos energijos gamybos įrenginius montuojantys specialistai.