Saso rago mūšis (1612)
| Saso rago mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Moldavijos magnatų karai | |||||||
 Mūšio nugalėtojas - Ștefan IX Tomșa | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika Moldavijos kunigaikštystė
|
Moldavijos kunigaikštystė.svg){kind=small} Osmanų imperija.svg){kind=small} Krymo chanatas
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Steponas Potockis Stanislovas Žolkievskis Konstantinas Movilia
|
Ștefan IX Tomșa Chanas Temiras | ||||||
Saso rago mūšis (rumun. Cornul lui Sas, lenk. Bitwa pod Sasowym Rogiem) – 1612 m. liepos 9 d. prie Poprikanų miestelio (rumun. Popricani, Jasų apskritis, Moldavijos kunigaikštystė, dab. Rumunija) įvykusios kautynės tarp Moldovos gospodariaus (valdovo) Stepono IX (rumun. Ștefan IX Tomșa) pajėgų, palaikomų Osmanų imperijos ir chano Temiro (rumunų metraščiuose – Cantemir-bey) vadovaujamos Budjakų ordos ir Stepono Potockio suburtos privačios armijos. Šis mūšis buvo vienas Moldavijos magnatų karų susirėmimų.
Breslaujos vaivada S. Potockis, siekdamas sugražinti savo giminaitį Konstantiną Movilă į Moldavijos sostą, atvirai nepaisė ATR karaliaus įsakymo vengti bet kokio konflikto su osmanais.
Mūšyje dalyvavusių karinių pajėgų dydžiai liko neužfiksuoti. 1859 m. sukurtoje rumunų poeto Dimitrijaus Bolintineanu romantinėje baladėje[1] minimi „šeši tūkstančiai lenkų“, tačiau neaišku ar tai buvo visos kariuomenės dydis, ar tik Potockio pajėgos, ar žuvusių skaičius. Mūšis pasibaigė aišku Potockių kariuomenės pralaimėjimu. Steponas Potockis ir Konstantino Movilios motina Elisabeta Movilia buvo sugauti osmanų.[2][3][4]
Buvusį Moldavijos vaivadą K. Movilią totorių murza (vadas) Šachmurza paėmė į nelaisvę. Jį totoriai išsivežė į Krymą, tikėdamiesi gauti išpirką. Totorių pajėgoms keliantis per Dniestrą kilo audra, kurios metu K. Movilia ir keletas totorių paskendo.[5]
Stepono IX įsakymu buvo nužudyti 36 į nelaisvę patekę bajorai – greičiausiai prieš jį kovoję moldavai. Steponas IX asmeniškai stebėjo egzekuciją, po kurios jo įsakymu iš nužudytųjų kaukolių buvo padarytos ir viešai iškabintos iškamšos. Po dviejų savaičių Stepono IX įsakymu galvos buvo sudėtos į statines ir išsiųstos Osmanų sultonui. Kartu pas sultoną buvo išsiųsti 400 lenkų didikų. Stepono IX nelaisvėje Steponas Potockis buvo laikomas 15 savaičių, o paskui nusiųstas sultonui, kuris jį įkalino bokšte.[5]Mūšis tapo rumunų rašytojo Mihailo Sadoveanu istorinio romano Neamul Șoimăreștilor (liet. Șoimarešti šeima) pirmojo skyriaus tema.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bolintineanu, Dimitrie (1859). Bătăliile românilor (Fapte istorice).
- ↑ Miron Costin, Letopisețul Țărîi Moldovei de la Aaron Vodă încoace.
- ↑ C.C. Giurescu, Istoria Românilor, vol. III, partea întîi, București, 1944 p. 16,
- ↑ Cronica-Vrancei-XI-2011-04 https://biblioteca-digitala.ro/reviste/Cronica-Vrancei/dl.asp?filename=11-Cronica-Vrancei-XI-2011-04.pdf.
- ↑ 5,0 5,1 Harkawiec, Aleksander. Ormiańska kronika Kamieńca Podolskiego. p. 94.