Sargyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sargyba – kariuomenės tarnybos dalis, kai ginkluotas padalinys saugo paskirtus objektus – įtvirtinimus, sandėlius, karinius dalinius, artilerijos ir kitus technikos parkus, areštines, tiltus ir panašius objektus.[1]

Sargybos ėjimas laikomas kovos užduoties vykdymu. Sargybą vykdo paskirtas padalinys, tuo metu vadinamas sargybos padaliniu. Padalinys sargybos metu įkuriamas sargybinėje.

Žygyje vykdoma sargyba vadinama sauga.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eugenijus Kisinas. Sargyba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 146 psl.