Sardai
| Sardai | |
|---|---|
| 𐤮𐤱𐤠𐤭𐤣, Σάρδεις | |
.jpg) Sardų Artemidės šventykla | |
  Sardai | |
| Koordinatės | 38°29′18″ š. pl. 28°02′25″ r. ilg. / 38.48833°š. pl. 28.04028°r. ilg. |
| Vieta | Turkija, Manisos ilas |
| Regionas | Mažoji Azija, Lydija |
| Istorija | |
| Pastatytas | 4 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Sugriautas | 1402 m. |
| Laikotarpis | bronzos amžius, geležies amžius, antika |
| Tauta | lydai, persai, graikai |
| Valdovai | Krezas ir kt. |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1910–1914, 1922, 1958– |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1731 |
Sardai (sen. gr. Σάρδεις, lid. 𐤮𐤱𐤠𐤭𐤣 = Sfard, turk. Sardis) – senovės miestas Mažojoje Azijoje, istorinėje Lidijoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje, 80 km į rytus nuo Izmiro. Įsikūręs strateginėje vietoje Tmolo kalno (Bozdaho) papėdėje, Hermo (Gedizo) slėnyje.[1] Dabar šalia istorinių Sardų įsikūręs Sarto miestelis.
Sardų vietovė gyvenama bent 3500 metų.[2] Miestas suklestėjo VII a. pr. m. e., kai tapo Lidijos valstybės sostine. Čia nukaltos pirmos žinomos istorijoje auksinės ir sidabrinės monetos. Didžiausias Sardų klestėjimas buvo valdant paskutiniam Lidijos karaliui Krezui (560–546 m. pr. m. e.). Tuojau po to miestą užėmė Persijos karalius Kyras II Didysis; Sardai tapo Lidijos satrapijos (provincijos) administraciniu centru. Nuo Sardų iki Sūzų buvo nutiestas vadinamasis Persijos karališkasis kelias.[3][1]
334 m. pr. m. e. Sardus užėmė Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties miestas atiteko Seleukidų valstybei, 190 m. pr. m. e. – Pergamui. 133 m. pr. m. e. Pergamo karalius Atalas III Filometoras testamentu savo valstybę (ir Sardus) paliko Romai. Romos imperijos laikais Sardai buvo Lidijos provincijos sostine. 17 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, tačiau Sardai buvo atstatyti ir buvo vienas svarbiausių Anatolijos miestų.[3][1]
395 m. Sardai tapo Bizantijos dalimi, V a. pr. nuniokoti gotų. Miestą 1402 m. sunaikino Timūro antpuolis.[3][1]
1910–14 ir nuo 1958 m. (su pertraukomis) Sardų griuvėsius tyrinėja archeologai.[3] Likę lidų tvirtovės griuvėsiai, Artemidės šventykla, Bizantijos laikų visuomeninių statinių liekanos, sinagoga, įvairūs keramikos dirbiniai, apie 1000 lidų kapų. 2025 m. Sardų griuvėsiai ir šalia esančios Bin Tepės lidų kapavietės įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
-
Sardų gimnazijos griuvėsiai -
Lidų laikų statinių liekanos -
Bizantijos laikų krautuvėlių pamatai ir gimnazija -
Sardų sinagoga
.jpg)
,_Turkey_(31358519643).jpg)
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turkija: Hatuša, hetitų sostinė (1986)- Turkija: Ksantas-Letonas (1988)
- Turkija: Arslan Tepės pilkalnis (2021)
- Turkija: Gordijas (2023)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Sardis. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Greenewalt, Crawford (2011). „Sardis: A First Millenium B.C.E. Capital In Western Anatolia“. In: Steadman, Sharon; McMahon, Gregory (eds.). The Oxford Handbook of Ancient Anatolia. Oxford University Press.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Sardai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
