Sapuafikas
5°47′16″ š. pl. 157°9′20″ r. ilg. / 5.78778°š. pl. 157.15556°r. ilg.
| Sapuafikas Sapwuahfik | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Mikronezijos Federacinės Valstijos
|
| Valstija | Ponpėja (valstija) |
| Gyventojų | 430 |
| Plotas | 1,551 km² |
| Tankumas | 277 žm./km² |
 Vikiteka |
SapuafikasVikiteka |
Sapuafikas (Sapuafiko kalba: Sapwuafik) arba Ngatikas (angl. Ngatik), seniau Reiveno salos (angl. Raven Islands) – atolas Mikronezijos Federacinėse Valstijose, kartu Ponpėjos valstijos savivaldybė. Yra apie 150 km į pietvakarius nuo Ponpėjos salos.
Sudaro dešimt salelių, apsupusių 78.56 km² lagūną, kurių didžiausia ir vienintelė apgyvendinta yra Ngatikas (Ngatik). Kitos salelės yra Peina, Bigen Karakar, Jigen, Bigen Kelang, Pikepe, Dekehnman, Wat, Pikenmetkow, Uataluk. Dalis jų naudojamos žemdirbystei. Atole yra lėktuvų nusileidimo takas. Taip pat čia yra pradinė mokykla.
Sapuafikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sapuafike gyvena apie 433 gyventojų sapuafikų, naudojančių atskirą Sapuafiko kalbą, giminingą Ponpėjos kalbai. Jie gyvena izoliuotoje bendruomenėje apsupti vandenyno. Juos nuo seno valdo tradiciniai genčių vadai nanmuarkiai (arba peiweilong).[1]
Iš europiečių pirmą kartą atolą 1773 m. pastebėjo ispanų jūreivis Felipe Tompson, plaukdamas laivu Nuestra Señora de la Consolación iš Manilos į Naująją Ispaniją. Jis pavadino salas Los Valientes („Drąsiųjų salos“). Kažkada tarp 1793 ir 1796 britų kapitonas William Raven pirmasis apžiūrėjo atolą. Dėl to jis ilgai vadintas Reiveno salomis.
1837 m. liepą atolą iš Sidnėjaus pasiekė kapitono C. H. Hart vadovaujamas laivas Lampton. Kapitonas tikėjosi saloje rasti daug brangaus vėžlio šarvo dirbinių. Kadangi vietos gyventojai atsisakė su jais prekiauti, kapitono liepiami jūreiviai ir kartu su jais atplaukę ponpėjiečiai surengė Ngatiko skerdynes ir išžudė beveik visus salos vyrus. Vieni šaltiniai teigia, kad saloje liko tik vienas vyras, kiti – kad 20, kurie pabėgę kanoja.[2] Po šių žudynių didelė dalis atolo moterų ir vaikų nusižudė. Jūreiviai rado vos kelis kilogramus vertingo vėžlio šarvo.[3]
Po skerdynių salos vyrų populiaciją atole pakeitė čia pasilikę jūreiviai ir ponpėjiečiai, kurie paėmė išlikusias moteris kaip žmonas. Nuo tada jie naudoja Ngatiko vyrų kreolinę kalbą, kuri yra anglų ir Ponpėjos kalbos mišinys. Moterys toliau išlaiko sapuafikų kalbą.
Didelė dalis sapuaftikų šiuo metu gyvena Ponpėjos saloje. Jų kalbos yra nykstančios.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Traditional Polities of Federated States of Micronesia
- ↑ Poyer, Lin (1993). The Ngatik Massacre: History and Identity on a Micronesian Atoll,. Washington: Smithsonian I. Press. pp. 1–3.
- ↑ Hanlon, David (1988). Upon a Stone Altar: A history of the island of Pohnpei to 1890. Hawaii: University of Hawaii Press. p. 62.
| ||||||||||||||||||||||||||
