Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°23′07″š. pl. 23°48′20″r. ilg. / 54.385275°š. pl. 23.805419°r. ilg. / 54.385275; 23.805419

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia
Santaika church.jpg
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Santaika
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1929 m.
Bažnyčia su varpine, 2014 m.

Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia stovi Santaikos kaime, 10 km į rytus nuo Simno, prie kelio  131  AlytusSimnasKalvarija . Tradicinio gyvenamojo namo formos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietos gyventojai nutarė statyti bažnyčią. 1928 m. įkurta parapija pavadinta Santaika. Santaikos parapijiečiai stokojo lėšų numatytai mūrinei bažnyčiai, todėl statėsi laikiną medinę. Varanausko kaimo lauke 1929 m. kunigas Antanas Žygas su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Vietinių meistrų statyta kaip kaimo gyvenamieji namai, naudojant liaudiškos statybos metodus, atsisakius profesionalaus architekto paslaugų. Iki 1938 m. pastatyti parapijos namai.

1937 m. kunigo Vinco Birbilo rūpesčiu pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Bažnyčios projektą parengė inžinierius architektas Vytautas Trečiokas. Ji nedidelė, su vienu bokštu fasade, zakristija ir apšildoma koplyčia. 1940––1941 m. Santaikos parapijiečiai toliau statė bažnyčios sienas, rūpinosi gauti plytų, cemento, kitų statybinių medžiagų. Tačiau šiuos darbus sutrukdė Antrojo pasaulinio karo įvykiai. 1944 m. sudegė klebonija. Nebaigtą mūrinę bažnyčią atėmė sovietų valdžia ir pavertė sandėliu.

Parapija po karo suremontavo medinę laikinąją bažnytėlę, šiek tiek pagražino jos priekinę dalį, pristatė porą mažų bokštelių ant šelmens, frontone įstatė pusapskritį langą. Tokia bažnyčia matoma ir šiandien. Laikinajai bažnyčiai tapus nuolatine, buvo pertvarkytas jos vidus – stačiakampė vidaus erdvė suskaidyta į tris navas (šoninės mažesnės už viduriniąją). Taip pat sukurti mediniai drožinėti altoriai su skulptūromis. Tačiau bažnyčioje taip ir nebuvo įrengti klauptai, iki šiol čia stovi kėdės.[1]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, parapija galėjo vėl atsiimti nuniokotą mūrinį pastatą, bet pastaruoju metu sumažėjus žmonių nedidelėje parapijoje, pasilikta prie senosios medinės bažnyčios.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame stovi nedidelė, unikalių formų medinė varpinė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]