Šventojo Kryžiaus salos

Šventojo Kryžiaus salų žemėlapis

NASA Nendo nuotrauka

Šventojo Kryžiaus salos – salynas Ramiajame vandenyne, priklausantis Saliamono Saloms, Temotu provincijai. Jos yra 400 km į pietryčius nuo Saliamono salų grandinės. Šventojo Kryžiaus salos yra iš karto į šiaurę nuo Vanuatu salyno ir priklauso Vanuatu drėgnųjų miškų ekoregionui.

Didžiausia sala yra Nendo, dar vadinama Santa Krusu (505,5 km² plotas, aukščiausias taškas 549 m, virš 5000 gyventojų). Didžiausias miestas Nendo saloje Lata yra Temotu provincijos sostinė. Šventojo Kryžiaus saloms priklauso Vanikoras (173,2 km², 800 gyventojų, iš tiesų tai dvi salos: Banie ir mažesnė kaimynė Teanu) ir Utupua (69,0 km², aukščiausias taškas 380 m, 848 gyventojų).

Šventojo Kryžiaus salos yra mažiau nei 5 mln. metų amžiaus ir atsirado dėl tektoninės subdukcijos. Salas sudaro ugnikalnio pelenais padengtos klintinės uolienos. Aukščiausias salų taškas yra Vanikore 924 m.

Šventojo Kryžiaus salomis kartais vadinamos visos Temotu provincijos salos.

Vietiniai kalba Rifo salų-Šventojo Kryžiaus salų šeimos kalbomis, kurios priklauso Austronezinėms kalboms.

Pirmasis europietis salose buvo ispanas Alvaras de Mendanja de Neira, kuris jose lankėsi per antrą ekspediciją Ramiajame vandenyne 1595 m. A. de Mendanja de Neira mirė Nendo saloje, kurią 1596 m. pavadino Santa Krusu.

Per Antrą pasaulinį karą į šiaurę nuo salų vyko Šventojo Kryžiaus salų mūšis.