Sandomiežo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sandomiero Kunigaikštis)
Peršokti į: navigacija, paiešką
lenk. Księstwo sandomierskie
Sandomiežo kunigaikštystė
Reconstruction of the Grand Coat of Arms of the Crown of the Polish Kingdom.svg
1138 – 1320 POL województwo sandomierskie IRP COA.svg
Location of
Kunigaikštystė 1138 (gelsva)
Sostinė Sandomieras
Valdymo forma Monarchija
Sandomiežo kunigaikštis
 1138–1166 Henrikas Sandomiežietis
 1304–1320 Vladislovas Lokietka
Era Viduramžiai

Sandomiežo kunigaikštystė – Lenkijos dalinė kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m. iki 1320 m. dabartinės Lenkijos pietrytinėje dalyje, Mažosios Lenkijos istoriniame regione. Kunigaikštystės sostinė buvo Sandomiežas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Taip suformuota Sandomiežo kunigaikštystė, kuri atiteko vienam iš jauniausių sūnų – Henrikui. Kadangi šis buvo dar mažametis, Sandomiežo kunigaikštystės regentu paskirtas jo vyresnysis brolis Vladislovas II Tremtinys, Senjorato provincijos kunigaikštis. 1146 m. pastarąjį ištrėmus, Henrikas galėjo gauti realią valdžią, tačiau vis tiek buvo priklausomas nuo vyresniųjų brolių.

Henrikas buvo aktyvus kryžiaus žygių dalyvis, į savo valdas pasikvietęs Hospitaljerus. Kartu su broliais jis rengė žygius prieš prūsus, ir viename jų žuvo 1166 m. Testamentu jis padalino kunigaikštystę tarp trijų savo brolių: Boleslovas IV Garbanius gavo Sandomiežą ir jo kunigaikščio titulą, jaunesnysis brolis Kazimieras (iki tol neturėjęs savo dalies) – nedidelę teritoriją Vislicoje, o likusios dalys atiteko Mieško.

Samdomiežas ir kitos Lenkijos kunigaikštystės Kazimiero II laikais

1173 m. mirus Boleslovui, Kazimieras perėmė visą Sandomiežo kunigaikštystę ir ėmė tituluotis kunigaikščiu. Būdamas ambicingas, jis sudarė sąmokslą prieš tuometinį Krokuvos kunigaikštį Mieško, kol 1177 m. jį išvijo ir tapo Lenkijos didžiuoju kunigaikščiu. Netrukus jis užėmė ir Mazoviją. Jam mirus 1194 m., jo sūnus Lešekas Baltasis perėmė visas tėvo valdas ir toliau tęsė kovą dėl Krokuvos su savo dėde Mieško.

1227 m. mirė Lešekas, Sandomiežą palikdamas sūnui Boleslovui, kuris nuo 1243 m. tapo ir Krokuvos kunigaikščiu. Boleslovas neturėjo palikuonių, todėl jam mirus baigėsi trumpa Sandomiežo (Mažosios Lenkijos) Piastų linija. Kunigaikštystę paveldėjo Lešekas Juodasis iš Kujavijos Piastų linijos. Šiam mirus 1288 m. dėl Sevežo sosto varžėsi Mazovijos Boleslovas II Mazovietis, Konradas II Čerskis ir Silezijos Henrikas IV Teisusis. 1290 m. kunigaikštystę gavo Vladislovas Lokietka iš Kujavijos. Ji buvo įjungta į Lenkijos karalystę ir nunyko kaip atskira feodalinė valda. Jos teritorijoje suformuota Sandomiežo vaivadija.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]