San Chuanas (Koloradas)
San Chuanas | |
---|---|
San Chuanas ties Meksikan Hato gyvenviete (Juta)
| |
Ilgis | 616 km |
Baseino plotas | 63 840[1] km² |
Vidutinis debitas | 60,9 m³/s |
Ištakos | San Chuano kalnai |
Žiotys | Koloradas (Pauelo tvenkinys) |
Šalys | JAV |
Vikiteka | San Chuanas |
San Chuanas (angl. San Juan River) – upė Jungtinėse Amerikos Valstijose; kairysis Kolorado intakas. Prasideda San Chuano kalnuose (Uolinių kalnų dalis) Kolorado valstijos pietuose, į šiaurės rytus nuo Pagosa Springso. Teka į pietvakarius, vakarus per Naujosios Meksikos šiaurės vakarinę dalį, tada suka šiaurės vakarų–vakarų kryptimi per Kolorado plynaukštę, kerta „keturių kampų“ valstijų sandūros vietą ir toliau srūva per pietrytinę Jutos dalį. Įteka į Koloradą (Pauelo tvenkinį) negyvenamose vietose, į šiaurės rytus nuo Peidžo.[2]
Didžiausi intakai: Los Pinosas, Animosas, La Plata, Mankosas (dešinieji), Navachas, Čakas, Činfė (kairieji).
Aukštupyje San Chuanas patvenktas, sudarytas Navacho tvenkinys. Naujojoje Meksikoje teka platesniu slėniu, vanduo naudojamas drėkinimui. Pro Kolorado plynaukštę upė graužiasi giliu (>300 m) ir labai vingiuotu kanjonu (įsteigtas Gusnekso valstijos parkas).[2] Pagrindiniai miestai prie upės: Pagosa Springsas, Farmingtonas. Prie San Chuano įsikūrusios navachų, jutų, apačių indėnų rezervacijos.
Upė navachų kalba vadinama Są́ Bitooh (reiškia „senoji“ arba „senolio upė“).[3] Upe ėjo pietinė jutų riba su navachais. 1765 m. ispanų keliautojas Chuanas Rivera upę pavadino San Chuanu (isp. Río San Juan 'Šv. Jono upė').[4]
-
San Chuano baseino žemėlapis
-
San Chuano kilpos Gusnekso kanjone
-
San Chuano aukštupys Pagosa Springse
-
San Chuano upė, tekanti kanjonais
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ "Boundary Descriptions and Names of Regions, Subregions, Accounting Units and Cataloging Units". United States Geological Survey.
- ↑ 2,0 2,1 San Juan River / river, United States. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ The Franciscan Fathers, Saint Michaels, Arizona (1910). An Ethnological Dictionary of the Navaho Language. p. 131.
- ↑ Simmons, Virginia McConnell (2011). The Ute Indians of Utah, Colorado and New Mexico. University Press of Colorado.