Samuel Barber

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Samuelis Barberis
Samuel Barber.jpg
S. Barberis 1944 metais
Gimė: 1910 m. kovo 9 d.
Vest Česteris, Pensilvanija
Mirė: 1981 m. sausio 23 d. (70 metų)
Niujorkas
Palaidotas: Vest Česteris, Oaklands kapinės
Tautybė: amerikietis
Veikla: Kompozitorius
Žinomas už: „Adadžio styginiams“ (1936)
Žymūs apdovanojimai:

Pulicerio premija (1958, 1963)

Commons-logo.svg Vikiteka: Samuel BarberVikiteka

Samuelis Barberis (angl. Samuel Barber, 1910 m. kovo 9 d., Vest Česteris, Pensilvanija – 1981 m. sausio 23 d., Niujorkas) – XX a. JAV kompozitorius, geriausiai žinomas „Adadžio styginiams“ (Adagio for Strings, vokalinė versija „Agnus Dei“).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelis Barberis gimė 1910 m. kovo 9 d. Vest Česteryje, Pensilvanijos valstijoje. Nuo šešerių jis grojo violončele ir bandė rašyti muzikines kompozicijas. Savo tikslą tapti kompozitoriumi atskleidė laiške motinai būdamas devynerių. Jis buvo tėvų pasiųstas mokytis pianino ir būdamas vienuolikos grojo vargonais vietos bažnyčioje. S. Barberis taip pat turėjo stiprų balsą ir rašė kūrinėlius vokaliniam atlikimui. Jį rėmė dėdė kompozitorius Sidnis Houmeris ir S. Barberis nuo 1924 m. mokėsi Kurčio muzikos institute Filadelfijoje. Mokslai užtruko 10 metų. Vadovaujant profesoriui Rosario Scalero, S. Barberis studijavo teoriją, orkestruotę, kontrapunktą, analizavo reikšmingiausius klasikinės muzikos kūrinius. Mokslo metais sukūrė gerai žinomas dainas „The Daisies“, „Bessie Bobtail“, „With rue my heart is laden“, kurios publikuotos 1936 m. kaip kompozitoriaus opusas Nr. 2.

Nuo 1928 m. S. Barberis daug keliavo, lankėsi Europoje. Italijoje sukurta sonata smuikui (neišlikusi) jam laimėjo pirmąjį apdovanojimą iš Kolumbijos universiteto. Grįžęs iš kelionių kompozitorius sudarė pirmąjį savo opusą iš sonatos smuikui ir serenados styginių kvartetui. Jo draugu tapo bendramokslis italas Džian Karlas Menotis, su kuriuo S. Barberis bendradarbiavo beveik visą savo gyvenimą. 1930 m. S. Barberis užbaigė savo pirmąjį koncertą pianinui (neišlikęs). Jį išgarsino 1931 m. uvertiūra „Mokykla skandalui“ (The School for Scandal). 1932 m. vasarą jis sukūrė „Sonatą violončelei“, kurią dedikavo mokytojui Rosario Scalero. Tai buvo paskutinis S. Barberio kūrinys, sukurtas prižiūrint R. Scalero.

1935 m. Niujorko filharmonijos orkestro dirigentas Verneris Jansenas organizavo S. Barberio kūrinių koncertą, kuris buvo transliuotas „NBC“ radijo programoje. S. Barberis pats dalyvavo atlikime, grojo ir dainavo. Kurį laiką jis dainavo baritonu „NBC“ radijo programoms. 1935 m. jis laimėjo „Romos prizą“ ir stipendiją dvejų metų mokslams Amerikiečių akademijoje Romoje. Tuo metu S. Barberis sukūrė vienos dalies simfoniją (op. Nr. 9), muziką šešiems Dž. Džoiso eilėraščiams ir „Styginių kvartetą B minore“ (op. Nr. 11). Pastarojo antroji dalis „Adadžio styginiams“ tapo neabejotinai populiariausiu ir geriausiai žinomu S. Barberio kūriniu. Kūrinio premjera plačiajai publikai įvyko 1938 m. lapkričio 5 d. per „NBC“ radiją, jį atliko „NBC“ simfoninis orkestras diriguojant vienam garsiausių dirigentų A. Toskaniniui. 1939−1942 m. S. Barberis dėstė kompoziciją Kurčio institute. 1942 m. paruošė „Antrąją esė orkestrui“ (op. Nr. 15). Jis buvo pašauktas į karinę tarnybą (vyko Antrasis pasaulinis karas), atliko karinius apmokymus, parašė kūrinių armijai (Commando March, 1943). 1946 m. sukūrė baletą „Medėja“ (op. Nr. 23, originaliu pavadinimu „Gyvatės širdis“), kurį atliko Martos Grehem trupė Kolumbijos universitete. 1947 m. jis sukūrė „Knoksvilis: 1915 m. vasara“ (op. Nr. 24) soprano Eleanor Steber užsakymu. Kitu pažymėtinu kūriniu tapo 1949 m. sukurta „Sonata pianinui E minore“ (op. Nr. 26), kurią atliko Vladimir Horowitz.

S. Barberio „Sonata violončelei, op. Nr. 6“

Antrojoje gyvenimo pusėje S. Barberis buvo plačiai pripažintas kompozitorius, beveik visi jo kūriniai buvo parašyti žymių atlikėjų ar institucijų užsakymais. Jis mokėsi tapti dirigentu, bet šios ambicijos buvo trumpalaikės. 1958 m. jis buvo apdovanotas Pulicerio premija už operą „Vanesa“ (Vanessa) ir 1963 m. − antrą kartą už „Koncertą pianinui“. 1966 m. Metropoliteno operos teatro sezono atidarymui S. Barberis paruošė operą „Antonijus ir Kleopatra“. Po 1966 m. kompozitorius kovojo su alkoholizmu ir depresija. Jis gyveno Santa Katarinoje Italijoje ir Niujorke JAV. 1976 m. apdovanotas Aukso medaliu už muziką iš Amerikos akademijos ir Menų ir literatūros instituto. 1978 m. ir iki gyvenimo pabaigos S. Barberis buvo gydomas nuo vėžio, nuo kurio mirė 1981 m. sausio 23 d. Niujorke. Palaidotas gimtajame Vest Česteryje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka