Salvatore Sciarrino

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vietomis rašoma esamuoju laiku
Jei galite, sutvarkykite.

Salvatore Sciarrino - ( Palermo, Italija, balandžio 4, 1947) italų moderniosios šiuolaikinės muzikos kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S.Sciarrino sąvarankiškai pradėjo domėtis muzika būdamas dvylikos metų (nors šiek tiek mokėsi privačiai su Turi Belfiore ir Antonino Titone) ir 1962 m. jo kūryba buvo pirmą kartą viešai atlikta. Mokesis savo gimtajame Palermo mieste ir ten pat keleta metų studijavęs universitete, 1969 iš Sicilijos išvyko į Romą. Romoje, Accademia di Santa Cecilia pradėjo studijuoti elektroninę muziką su Franco Evangelisti. 1977 metais persikėlęs į Milaną pradėjo pastoviai dėstyti Conservatorio Giuseppe Verdi mokykloje, kurioje mokė iki 1983 m. S.Sciarrino gyvenant ir kuriant Milane, jo, kaip kompozitoriaus, žinomumas labai išaugo, gausėjo užsakymų, todėl jam nebereikia dėstyti, ir 1983 m. kompozitorius persikelia į Umbrios regioną, Città di Castello miestelį, kur turi galimybę netrukdomas kurti. Tačiau visiškai neatsiriboja nuo pedagogikos: 1983–87 metais dėsto Perugia mieste, vėliau, 1987– 96 metais Florencijos conservatorio "Cherubini" mokykloje, bei dėstė meistriškumo kursus Bolonijoje, taip pat ir tame pačiame Città di Castello miestelyje. Iki dabar S. Sciarrino rengia meistriškumo kursus Conservatorio Statale di musica Latinos mieste, taip pat ir Conservatorio di Santa Cecilia Romoje, bei žinomose aukštosiose mokyklose visame pasaulyje.


Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S.Sciarrino kūriniai skambėjo Teatro alla Scala, RAI, Teatro del Maggio Musicale Fiorentino, Biennale di Venezia, Teatro La Fenice di Venezia, Teatro Carlo Felice di Genova, Fondazione Arena di Verona, Stuttgart Opera Theatre, Brussels La Monnaie, Frankfurt Opera Theatre, Amsterdam Concertgebouw, London Symphony Orchestra, Tokyo Suntory Hall. Kompozitorius kūrė Schwetzinger Festspiele, Donaueschinger Musiktage, Wien Modern, Wiener Festwochen, Berliner Festspiele Musik, Holland Festival, Alborough, Festival d’Automne (Paris), Ultima (Oslo) festivalių užsakymais. Pilnas jo kūrybos katalogas buvo išlaistas Ricordi kompanijos, 1999 m., sudarytas iš 164 kūrinių, be jų - ir kai kurių operų libretai ("Aspern" , "Vanitas", "Lohengrin", "Infinito Nero", "Macbeth", "Lohengrin 2", "Superflumina").


Kūrybos stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pats S. Sciarrino visą savo kūrybą iki 1966 metų laiko stiliaus formavimosi etapu, nes būtent tuomet pradeda ryškėti ankstyvasis kompozitoriaus braižas. Kompozitoriaus kūryba prašosi kitokio klausymosi, ji kupina tylos momentų, izoliuoto skambesio, vos girdimų subtilių garsų, išgaunamų neįprastais instrumentams būdais. "Jo muzika savyje kaupia išsyk atpažįstamą garsų pasaulį, kuriame telkiasi trumpalaikiai įvykiai, kurie dažnai balansuoja ant negirdimumo ribos, išbando instrumentų panaudojimo ribas, balsams paveda neapibrėžtą teritoriją tarp šnabždesio ir dainavimo." - Andrew Clements. Daugelis S.Sciarrino muzikos kūrinių parašyti kameriniams ansambliams, be to, verta išskirti sceninio žanro - operos svarbą: jų kompozitorius sukūrė 15. Pats autorius apie savo muzikos stilių teigia: "Mano muzika yra fiziologinė. Kažkada laikytas eretiku, dabar tapau šių laikų klasiku. Aš žinau, kad mano stilius atpažįstamas, tačiau kaskart rašydamas naują kūrinį (ypač užsienyje) stengiuosi pasukti vis kitu keliu, pereiti anapus kalvų, tačiau jas perejęs, matai, jog čia stūkso kitos kalvos, už jų - dar kitos. Tad kūrybinis darbas iš tiesų labai varginantis ir niekada nesuteikiantis pasitenkinimo."


Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1978 iki 1980 metų užėmė Teatro Comunale di Bologna meno direktoriaus pareigas, įgijo Accademia di Santa Cecilia, Academy of Fine Arts of Bavaria ir Academy of the Arts in Berlin profesoriaus laipsnį. Kompozitorius taip pat yra daugelio esė, straipsnių, kurių ne vienas pateko į "Carte da suono" kolekciją, autorius. Taip pat parašė tarpdisciplininę knygą apie muzikos formas, "Le figure della musica: da Beethoven a oggi" (trans. "Muzikos figūros: nuo Bethoveno iki šiandienos"), 1998 m.


Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelnė daug apdovanojimų už kūrybinę veiklą, tarp kurių Prince Pierre de Monaco premija (2003), Premio Internazionale Feltrinelli apdovanojimas (2003), pirmasis prizas Musikpreis Salzburg (2006).

Įrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Leidykla Nuoroda
2006 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012802kai
2009 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012812kai
1999 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012022kai
2005 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012482kai
1998 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012132kai
2012 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0013212kai
2000 KAIROS https://www.kairos-music.com/cds/0012222kai
2008 Stradivarius http://www.prestoclassical.co.uk/r/Stradivarius/STR57006
2014 NEOS http://www.prestoclassical.co.uk/r/Neos/NEOS11124
2005 Stradivarius http://www.prestoclassical.co.uk/r/Stradivarius/STR33647
2016 Metronome http://www.prestoclassical.co.uk/r/Metronome/METCD1077

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chronologinis Salvatore Sciarrino įrašų sąrašas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sciarrino, Salvatore. 1998. Le figure della musica: da Beethoven a oggi. Milan: Ricordi. ISBN 88-7592-534-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

http://www.theguardian.com/music/2013/jul/15/salvatore-sciarrino-interview-andrew-clements

http://www.salvatoresciarrino.eu/Data/index_eng.html

http://www.americaoggi.info/2010/07/07/19579-intervista-al-compositore-sciarrino-kafka-e-lincubo-italiano

http://www.veneziamusicaedintorni.it/focus/362/una-conversazione-con-salvatore-sciarrino.html

http://www.susannapersichilli.it/salvatore-sciarrino.html