Salustijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Salustijas (sen. gr. Σαλούστιος, lot. Sallustius) – IV a. helenų rašytojas, neoplatonikas.

Žinomi keli panašiu metu gyvenę Salustijai – Galijos prefektas Flavijus Salustijas ir Oriento pretoriškasis prefektas Saturninijas Salustijas II. Ar jie tapatūs Salustijui filosofui – nežinia. Salustijas filosofas buvo imperatoriaus Juliano draugas ir parašė traktatą „Apie dievus ir pasaulį“ (De Deis et Mundo). Šis kūrinys yra tarsi trumpas heleniškas katekizmas, kuriame glaustai perteikti neoplatoniškosios teologijos teiginiai. Gali būti, kad veikalas sukurtas Juliano nurodimu ir skirtas propagandiniams tikslams.

Salustijas aukština dievus kaip didžiausią gėrį, teigia, kad kosmosas nesunaikinamas (manantys, kad jis gali išnykti (t. y., krikščionys) laikomi ateistais), o dievų garbinimas arba neigimas jiems patiems neturi jokios reikšmės. Mitus Salustijas laiko priemone su dieviškąja tikrove supažindinti nenusimanančius, o filosofija pasak jo – ezoterinė veikla. Pateikė mitų, dievų klasifikacijas, teigė kosmoso šventumą, amžinumą ir nekintamumą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algis Uždavinys. Helėniškoji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 242–248.