Salou
| Salou isp. Salou | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija
|
| Regionas |  Katalonijos regionas
|
| Provincija | Taragonos provincija |
| Meras | Pere Granados |
| Gyventojų | 25 754 |
| Plotas | 15,1 km² |
| Tankumas | 1 706 žm./km² |
| Altitudė | 5 m |
| Pašto kodas | 43840 |
| Tinklalapis | Savivaldybės tinklapis |
Salou (isp. Salou) – pajūrio miestas Ispanijoje, Katalonijoje, Taragonos provincijoje, apie 10 km nuo provincijos administracinio centro Taragonos ir Reuso.
Miesto ekonomikos pagrindas yra turizmas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šioje vietoje buvusiu uostu naudojosi jau senovės graikai (kurie jį vadino Salauris) ir romėnai. Vėliau Salou į istoriją pateko 1229 m., kai iš Salou uosto užkariauti Balearų ir įkurti Maljorkos karalystės išplaukė Aragono karaliaus Jokūbo I laivynas. 1286 m. Aragono karalius Alfonsas III iš Salou išplaukė užkariauti paskutinės maurų teritorijos Balearų salose – Menorkos. Vėliau Salou tapo piratų priebėga. Po to ši vieta buvo laikoma nesaugia, todėl 1530 m. Taragonos arkivyskupas nusprendė čia pastatyti gynybinį bokštą, dabar vadinamą Torre Vella. Naujas raidos etapas prasidėjo 1865 m. Salou atidarius geležinkelį, o po dar šimto metų prasidėjo turizmo bumas, atnešęs miestui klestėjimą. 1989 m. Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendimu Salou buvo atskirta nuo Vila-sekos savivaldybės.[1]
Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salou dėl išplėtoto turizmo yra Kosta Dorados centras bei populiari poilsio vieta. Mieste yra keli akvaparkai ir pramogų parkai, tarp jų PortAventura ir akvaparkas Costa Caribe. PortAventura yra augantis Kosta Dorados pramogų parkas su milžiniškais amerikietiškais kalneliais Dragon Khan. Kas vakarą ten iššaunami fejerverkai. Naujausias parko papildymas -patys greičiausi amerikietiški kalneliai Europoje Furius Baco. 2012 m. gegužę atidarytas atrakcionas „Šambala“ – aukščiausi Europos kalneliai, kurių didžiausias nusileidimas yra 78 m.
Mieste yra keturi dideli pliažai. Ilgiausias jų yra 1,2 km ilgio Platja de Llevant („rytinis pliažas“). Taip pat yra daugybė nedidelių tarp uolų pasislėpusių pliažų.