Salos (Ignalina)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Salos II)
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Salos
Salos (Ignalina), sodžius.JPG
Etnografinis Salų kaimo sodžius

Salos
Koordinatės 55°21′25″š. pl. 26°00′40″r. ilg. / 55.357°š. pl. 26.011°r. ilg. / 55.357; 26.011 (Salos)Koordinatės: 55°21′25″š. pl. 26°00′40″r. ilg. / 55.357°š. pl. 26.011°r. ilg. / 55.357; 26.011 (Salos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Linkmenų seniūnija
Gyventojų skaičius 17 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Salos (Ignalina)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sãlos
Kilmininkas: Salų̃
Naudininkas: Salóms
Galininkas: Salàs
Įnagininkas: Salomìs
Vietininkas: Salosè

Salos (arba Salos II) – etnografinis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajono vakarinėje dalyje, 1 km į šiaurę nuo Antalksnės. Kultūrinis rezervatas. Kaime yra „Žiburių“ stovyklavietė.

Kaimo pietrytinė dalis (Salos I)
Paminklinis kluonas (Salos II)

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai senoviškas, rėžinės žemdirbystės laikus menantis ir senąją kaimo užstatymo struktūrą išsaugojęs kaimas. Kaimelio trobesiai statyti atskiromis grupelėmis, be centrinės gatvės (padrikasis kaimas). Vakarinė kaimo dalis (Salos II) – architektūros paminklas. Sodybose yra 16 paminklinių XIX a. pirmos pusės–XX a. pirmos pusės pastatų. Gyvenamieji namai dvigaliai (su pirkaitėmis), svirnai nedideli, su priesvirniais. Atokiau nuo gyvenamųjų namų, svirnų ir tvartų slėnyje stovi kluonai, prie ežero – pirtys.[2][3] Namų puošyba saikinga, su antlangių ir palangių kiaurapjūvio ornamentais. Tvartai nedideli, vienos patalpos. Kluonai įvažiuojami iš galo, pėdinės statybos. Silvestro Kudabos ir Kazio Kudabos pirkių langai su langinėmis.

Sodybiniui užstatymui būdingas darnus, kompakštikas medinių gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatų išdėstymas atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Pirkios stovi aukštesnėse vietose, ūkiniai – žemesnėse, visų sodybų kluonai sugrupuoti nuošaliau, šiaurės rytinėje kaimo dalyje. Sodybos netaisyklingų formų, neturi aiškių ribų. Pastatams būdingos į kertes suleistų medinių rastų konstrukcijos, dvišlaičiai ir valminiai stogai dengti malksnomis ar šiaudais. Želdinių išsidėstymas vientisas ir sudaro organišką prie kaimo prisišliejusių giriaičių, gyventojų sodintų medžių bei krūmų ir savaimingai išaugusių želdinių derinį, prie pagrindinio įėjimo į pirkią sodinti dekoratyviniai krūmai ir gėlės.[4]

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png
Salų kaimo pirkia
Paminklinis svirnas
Tvartas

Kaimas įsikūręs pusiasalyje, apsuptas Alksno (vakaruose), Linkmeno (šiaurėje) ir Asalnykščio (pietryčiuose) ežerų. Per sąsmauką ateina keliukas iš Antalksnės, per brastą veda keliukas į Puziniškį.

Kaime vyrauja mažalapės liepos, juodalksniai, paprastieji klevai, paprastieji ąžuolai, karpotieji beržai, drebulės, karklai, obelys, kriaušės. Būdingas banguotas, kalvotas paviršius.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Puziniškis – 1 km
Palūšė – 7 km
Antalksnė – 1 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas minimas nuo 1783 m., gyventojai pirmąkart surašyti 1811 m. Salomis buvo vadinami du kaimai, abu išaugę iš vienos sodybos. 1847 m. jie istoriniuose šaltiniuose jau žymimi kaip Antalksnės kaimo užusieniai. Tuo metu Salose I stovėjo 2, o Salose II – 1 sodyba. Pastarajam kaimeliui pradžią davė Jurgis Kudaba, gyvenęs 100 metų. Dėl to ir dabar kartais Salos II vadinamos Kudabiškėmis, nes nuo seno čia gyveno Kudabų šeimos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. Salų II užusienyje buvo 11 gyventojų, o Salų I užusienyje – 24 gyventojai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
37 64 50 43 33 30 22 17


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Ignalinos rajono savivaldybė - Architektūriniai, archeologiniai, istoriniai paminklai“. ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  3. Salos (Ignalina). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  4. „Objekto Nr. 10317 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  5. Salos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 617 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]