Salomėja Staniulytė

Salomėja Staniulytė-Čerienė-Mulks (1899 m. gegužės 30 d. Londone, Didžioji Britanija – 1970 m. gegužės 6 d. Linden Clarke, NJ – JAV) – Lietuvos dainininkė, chorvedė, kompozitorė, visuomenininkė.

Biografija

1908 m. su tėvais atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Čia pateko į didelį kultūrinio gyvenimo sūkurį. Iš mažens būdama muzikali, mokydamasi dainavo mokyklų choruose. 1914–1917 m. mokėsi Čikagos muzikos kolegijoje (dėst. ir Stasys Šimkus) ir mokytojavo „Ateities žiedų“ mokykloje.

1918 m. pradėjo vadovauti Čikagos moterų chorui. Turėjo gražų mecosoprano balsą, dainavo „Birutės“ chore, dalyvaudavo muzikiniuose spektakliuose. Vadovavo net keturiems mokyklinio amžiaus vaikų chorams, 1927–1929 m. sėkmingai dirbo su lietuvių choru „Pirmyn“. Su Ona Biežiene Kolumbijos kompanijoje į plokšteles įdainavo po keletą dainų ir giesmių (vadovavo Antanas Vanagaitis).

1930 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Gavo tarnybą Finansų ministerijoje. Privačiai mokėsi muzikos pas Juozą Naujalį, Stasį Šimkų ir Aleksandrą Kačanauską, kurį laiką studijavo ir konservatorijoje (fortepijoną ir kompoziciją pas Vincą Bacevičių, Viktorą Žadeiką, Jurgį Karnavičių). Dainavo Aleksandro Kačanausko vadovaujamame chore ir dalyvavo gastrolėse Taline bei Rygoje.

1935 m. išvyko į Londoną ir gavo darbo Lietuvos pasiuntinybėje. 1940 m. sugrįžo į Čikagą ir vėl įsijungė į muzikinę veiklą. Vadovavo „Margučio“ vaikų ir „Suvalkiečių“ suaugusiųjų chorams. Pagarsėjo kaip gera dainininkė ir dirigentė, dalyvavo radijo laidose. 1942 m. ištekėjo už teisininko Emersono Mulkso (pirmasis vyras dr. K. Čerys nuskendo) Waukegane, IL. Netrukus persikėlė į Niujorką ir dirbo įvairiose visuomeninėse organizacijose.

1950 m. apsigyveno Lindene, NJ, ir vėl buvo renkama į įvairias visuomenines organizacijas bei jų tarybas – buvo BALF’o skyriaus pirmininkė. Globojo našlaičius vaikus, suorganizavo šeštadieninę mokyklą, vadovavo „Birutės“ moterų chorui ir sekstetui, surengė koncertų. 1961 m. apsigyveno Klarko miestelyje netoli Lindeno. Su Liudu Stuku suorganizavo lietuvių muzikų ir kitų menininkų būrelį, kuris sutelkdavo nemažai žmonių iš Naujojo Džersio valstijos.

Sukūrė dainų, rašė spaudoje, išleido plokštelę „Dainos Lietuvai“. Dalis dainų išleista Lietuvoje (1932 m.), Niujorkas (1948 m.) ir Čikagoje (1956 m.). Paplito jos dainos „Lietuvos laukai“, „Kada girdžiu aš dainą“, „Klajonės“, „Ramunė“, „O, Tėvyne manoji“ ir kt. Visus savo muzikos rankraščius padovanojo „Alkos“ muziejui Putname, CT.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 1999.