Salmanasaras V
| Salmanasaras V | |
|---|---|
| Asirijos karalius Babilonijos karalius Keturių Kampų valdovas Pasaulio viešpats | |
| Salmanasaras V kaip Tiglatpalasaro III princas-įpėdinis | |
| Adasidai | |
| Mirė | 722 m. pr. m. e.? |
| Tėvas | Tiglatpalasaras III |
| Sutuoktinis (-ė) | Banitu |
| Vaikai | Ašurdainaplu? |
| Asirijos karalius | |
| Valdė | 727–722 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Tiglatpalasaras III |
| Įpėdinis | Sargonas II |
| Babilonijos karalius | |
| Valdė | 727–722 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Tiglatpalasaras III |
| Įpėdinis | Mardukaplaidina II |
| Salmanasaras V | |
Salmanasaras V arba Šalmaneseras V (akad. ![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
= Salmānu-ašarēd; 'Šulmanu pirmiausia', hebr. שַׁלְמַנְאֶסֶר = Šalmanʾeser) – Asirijos ir Babilonijos karalius, valdęs Naująją Asirijos imperiją maždaug 727–722 m. pr. m. e.. Babilonijoje titulavosi kaip Ululajus (akad. ![]()
![]()
![]()
![]()
= Ulūlāyu; 'iš Ulūlu burnos').
Apie jo valdymo laikus šaltinių neišlikę. Babilonijos karalių sąraše minimas Ululajus siejamas su Tiglatpalasaru III, kurio sūnumi tikriausiai ir buvo. Panaikino senųjų Asirijos ir Babilonijos šventyklų miestų (Ašūro, Babilono, Nipūro, Siparo) finansines lengvatas ir mokesčių privilegijas, apdėjo juos mokesčiais ir prievolėmis.[1] Kai Izraelio karalius Hošėja sukilo, Salmanasaras V surengė karo žygį per Bit Adinį, apgulė Samariją ir užpuolė Tyrą. Samarijos apgultis tęsėsi 3 metus, kol galiausiai pavyko palaužti jos pasipriešinimą. Tačiau Salmanasaras V tikriausiai mirė dar apgulties metu, soste jį pakeitė Sargonas II.[2] Gali būti, kad nužudytas per sukilimą, nes Sargonas II apie Salmanasarą V atsiliepė kaip apie žiaurų tironą, privertusį vargti Ašūro gyventojus.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Salmanasaras V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Shalmaneser V. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Elayi, Josette (2017). Sargon II, King of Assyria. Atlanta: SBL Press.