Salko biologinių studijų institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Salko institutas
Salko institutas

Salko biologinių studijų institutas – pirmaujantis tarptautiniu mastu mokslinių tyrimų institutas; Jonas Salk vardo įstaiga JAV. Institutas yra nepriklausoma, pelno nesiekianti organizacija La Jola miestelyje, Pietų Kalifornijoje[1]. Institutas yra reguliariai vertinamas kaip vienas iš aukščiausią statusą turinčių mokslo įstaigų JAV ir pasaulio mastu pagal biologijos ir medicinos mokslinių tyrimų reikšmingumą ir kokybę [2]. 2004 m. „Times" žurnalas Salko institutą įvertino kaip geriausią pasaulyje biomedicinos tyrimų institutą[3]. 2009 m. „ScienceWatch“ vertinimais – pirmaujanti mokslo įstaiga neurobiologijos ir elgsenos psichologijos srityse[4]. Institutą 1960 m. įkūrė Jonas Salk, kuris sukūrė vakciną nuo poliomielito.

J. Salk, įtakojamas žmonos, žinomos prancūzų menininkės Francoise Gilot siekė išvystyti mokslo įstaigą, kurioje mokslai ir menai susilietų į unikalią sintezę[5]. Institutas įsikūręs unikaliame architektūriniame statinyje, jame kasmet vyksta koncertai „Po žvaigždėmis“ bei paskaitas skaito įžymūs menininkai. Šia prasme Salko siekis primena „Stiklo karoliukų žaidimą“, sumanytą ir aprašytą rašytojo Hermano Hesės kūrinyje „Das Glasperlenspiel“. Neretai Salko institutas yra vaizdingai vadinamas Oksbridžu prie jūros (angl. Oxbridge-on-sea)[6].

Kuriant institutą dalyvavo Jacob Bronowski, Francis Crick ir Leo Szilard. Instituto Patikėtinių taryboje dalyvauja Pablo Picasso dukra Paloma Picasso, „Qualcomm“ kompanijos steigėjas Irvin Jacobs ir kiti nusipelnę filantropai.

Darbuotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institute dirba 850 mokslininkų, pasiskirstę 60-tyje tyrimų grupių, kurios koncentruojasi trijose srityse: molekulinėje biologijoje bei genetikoje, neuromoksluose, ir augalų fiziologijoje. Mokslinių tyrimų temos apima tokiu aktualius klausimus kaip vėžio gydymas, diabetas, apsigimimai, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, AIDS, ir neurobiologiniai ženklų kalbos pagrindai. Pradinį finansavimą Institutui suteikė akcija „Monetų žygis“ (March of Dimes). Šiuo metu tyrimai yra finansuojami įvairių organizacijų. Remia NIH, HHMI; privatūs fondai kaip, pvz., Paryžiuje esantis Ipsen[7] ir Waitt Šeimos fondas. Šalia to, instituto vidinės stipendijos (grantai) inovacijoms skatina novatoriškiausius, didelės rizikos tyrimus [8].

59 profesoriai; 8 iš jų – HHMI nariai, ir daugiau nei ketvirtis jų yra JAV mokslų akademijos nariai[9]. Nusipelniusi profesūra:

Nobelio laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institute dirba keturi Nobelio premijos laureatai: Elizabeth Blackburn, Sydney Brenner, Renato Dulbecco ir Roger Guillemin. Du Salko instituto Nobelio laureatai jau yra mirę: Francis Crick ir Robert W. Holley. Dar penki Salko institute apmokyti mokslininkai yra gavę Nobelio premijas[10].

Skaičiuojant pagal Nobelio laureatų skaičių, tenkantį profesūros skaičiui, tai didžiausią nobelistų koncentraciją turinti įstaiga pasaulyje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas yra padalintas į keletą mokslinių tyrimų padalinių, kiekvienas kurių susideda iš keleto mokslinių grupių, vadovaujamų profesorių. Kai kurie padaliniai yra:

  • Augalų molekulinės ir ląstelinės biologijos laboratorija
  • Reguliacinės biologijos laboratorija
  • Struktūrinės biologijos laboratorija
  • Genų ekspresijos laboratorija
  • Genetikos laboratorija
  • Molekulinės neurobiologijos laboratorija
  • Ląstelinės neurobiologijos laboratorija
  • Sistemų neurobiologijos laboratorijos
  • Skaičiuojamosios (teorinės) neurobiologijos laboratorija
  • Clayton fondo peptidų biologijos laboratorijos
  • Molekulinės ir ląstelinės biologijos laboratorijos
  • Cheminės biologijos ir proteomikos laboratorijos
  • Imunobiologijos ir mikrobinės patogenezės laboratorijos
  • Renato Diulbeko vėžio tyrimų laboratorijos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salkas ir Kanas pradėjo derybas dėl instituto įsteigimo su San Diego miesto savivaldybe 1960 m. kovo mėn., prašydami, kad institutui būtų dovanotas žemės sklypas netoli vandenyno pakrančių Torrey Pines (San Diegas, Kalifornija). Ta vieta buvo paskirta institutui po referendumo 1960 m. birželio mėn.

1962 m. prasidėjo statybos.

1963 m. maža dalis mokslininkų atsikėlė į pirmąsias laboratorijas.

Papildomi pastatai, suprojektuoti „Anshen & Allen“, iškilo paskutiniame XX a. dešimtmetyje.

Jono Salko atminimui prie instituto vartų grindinyje yra instaliuota auksinė plokštė su jo žodžiais: „Viltis slypi svajonėse, vaizduotėje, ir drąsoje tų, kurie išdrįsta paversti svajones į tikrovę".

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

360° panorama iš Salko instituto vidinio kiemo, La Jola, Kalifornija.

Institutas yra pastatų pastatų komplekse. Jį sukūrė Louis Kahn firma. Kano kompleksas yra sudarytas iš dviejų simetrinių pastatų su vandens srovele srūvančia vidinio kiemo vidurio, link vandenyno horizonto. Kurdamas šį ansamblį Kanas naudojosi Egipto šventyklų principais, ir nukreipė upelį į tą tašką horizonte, kuriame saulė leidžiasi lygiadienio metu, pagal dievo Ra garbintojų simboliką. Pastatai sukurti taip kad jie skatintų bendradarbiavimą, taigi tarp laboratorijų nėra skiriančiųjų sienų. Nors pastatai yra šešiaaukščiai, tik kas antras aukštas yra naudojamas kaip laboratorijų erdvė, o tarpiniai aukštai yra naudojami kaip „servisiniai“, kuriuose yra sumontuota laboratorinė aparatūra.

Betone, naudotame instituto statyboje, yra įmaišyta ugnikalnio pelenų pagal senovės romėnų technologiją, ir dėl to pastatas pasižymi šilta, rausva spalva.

Instituto miestelis buvo sukurtas architekto Louis Kahn, kilusio iš Estijos. Instituto steigėjas Salkas siekė sukurti įspūdingą miestelį, kuris pritrauktų geriausius pasaulio mokslininkus. Kano suprojektuoti pastatai buvo paskelbti JAV architektūriniu paminklu, ir Kalifornijos Istorinių resursų komisijos pripažintas istorine vieta.

Mokslininkų apmokymo programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Institute neteikiami mokslo laipsniai, tačiau susitarimo su šalia esančiu Kalifornijos universitetu dėka priimami pastarajame besimokantys doktorantai mokslinių tyrimų vykdymui, o Instituto profesoriai turi asocijuoto dėstytojo statusą Universitete.

Be to, Institute dirba didelis būrys jaunų mokslo daktarų, postdoktorantų.

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutui šiuo metu vadovauja Dr. William Brody (nuo 2009 m. kovo mėn).

William R. Brody yra Salko instituto prezidentas nuo 2009 m. kovo 1 d. Irwin M. Jacobs yra Patikėtinių tarybos pirmininkas.

Joanne Chory yra akademinio senato vadovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 32°53′14″N 117°14′46″W / 32.887151°N 117.246212°W / 32.887151; -117.246212